Įgyvendinus Europos Sąjungos tikslus klinikinių tyrimų srityje, inovatyvus gydymas galėtų papildomai pasiekti 35 000 pacientų visoje Europoje, rodo „Frontier Economics“ tyrimas. Klinikinių tyrimų plėtra atneštų naudą ne tik pacientams, bet ir ES sveikatos priežiūros sistemoms bei ekonomikai: kasmet būtų pritraukiama apie 4 mlrd. eurų papildomo finansavimo, sukurta 18 000 naujų darbo vietų ir išvengta apie 3 mln. nedarbingumo dienų.
Europos Komisija, Europos vaistų agentūra ir Europos vaistų agentūrų vadovų tinklas yra iškėlę tikslą iki 2030 m. klinikinių tyrimų skaičių Europos Sąjungoje padidinti 11 procentų.
„Klinikinių tyrimų plėtra yra itin svarbi tiek pacientų gerovei, tiek Europos ekonomikos stiprėjimui. Didėjantis klinikinių tyrimų skaičius reiškia greitesnę prieigą prie inovatyvaus gydymo ir tvaresnes sveikatos priežiūros sistemas. Stipri mokslinių tyrimų ir plėtros ekosistema taip pat prisideda prie atsparesnės ekonomikos ir darbo vietų augimo. Įsipareigojimas užtikrinti klinikinių tyrimų plėtrą Europoje yra svarbus žingsnis siekiant didinti žemyno konkurencingumą pasauliniu mastu“, – teigia Nathalie Moll, EFPIA generalinė direktorė.
Tyrime apskaičiuota, kad šiuo metu pramonės finansuojami klinikiniai tyrimai Europos ekonominėje erdvėje kasmet sukuria 35,7 mlrd. eurų ekonominę vertę ir užtikrina 165 000 darbo vietų. Iš jų daugiau kaip 45 000 yra tiesiogiai susijusios su klinikiniais tyrimais, o likusios susidaro dėl netiesioginio poveikio.
Įgyvendinus ES institucijų nustatytą tikslą, iki 2030 m. Europoje būtų galima papildomai atlikti apie 500 tarptautinių klinikinių tyrimų. Taip kasmetinis jų skaičius padidėtų nuo 900 iki 1000. Tai būtų svarbus žingsnis siekiant sustabdyti dešimtmetį mažėjančią Europos dalį pasaulinėje klinikinių tyrimų rinkoje. 2013-2023 m. Europos dalis sumažėjo nuo 22 iki 12 procentų, tuo metu Kinijos dalis išaugo nuo 8 iki 18 procentų.
„Siekiant sustiprinti ES poziciją pasauliniame gyvybės mokslų inovacijų lauke, vaistų kūrėjai siūlo keturis žingsnius, kurie pritrauktų daugiau klinikinių tyrimų: spartinti klinikinių tyrimų pradžios ir vertinimo procesus; užtikrinti vieningą ir supaprastintą tarptautinių klinikinių tyrimų vykdymo procesą be papildomų nacionalinių reikalavimų; užtikrinti, kad Klinikinių tyrimų informacinė sistema (CTIS) būtų paprasta, patikima, lanksti ir patogi naudotojams; investuoti į ateities inovacijas nuosekliai finansuojant klinikinių tyrimų infrastruktūrą, stiprinant tyrimų centrus, ekspertų kompetencijas ir skaitmeninius įrankius“, – teigia IFPA direktorė Jūra Smilgaitė.