Visos naujienos

Tvari ir efektyvi Vidurio ir Rytų Europos sveikatos sistema. Misija įmanoma?

2021 09 29

Susidūrę su precedento neturinčiais iššūkiais, tokiais kaip COVID-19 pandemija, taip pat senstančia visuomene ir didėjančia lėtinių ligų našta, nacionalinės sveikatos sistemos turi stiprinti atsparumą būsimiems sukrėtimams, patenkinti padidėjusią sveikatos priežiūros paklausą ir tuo pačiu išlikti tvarios. Nors turime ir toliau investuoti į sveikatos sistemas, yra galimybių sveikatos priežiūros išlaidas padaryti efektyvesnėmis,  kad jos duotų geresnius ilgalaikius rezultatus.

2021m. PwC atlikta nauja ataskaita pabrėžia poreikį didinti sveikatos priežiūros išlaidas Vidurio ir Rytų Europos šalyse ir analizuoja būdus, kaip padidinti šių išlaidų efektyvumą, kaip vieną iš galimų būdų, padedančių sumažinti esamus finansavimo skirtumus. (Ataskaitos infografikas čia).

COVID-19 pandemija mums priminė apie tiesioginį ryšį tarp sveikų gyventojų ir klestinčios ekonomikos, taip pat apie būtinybę sukurti atsparias sveikatos priežiūros sistemas, paremtas tinkamu finansavimu. Viešosios sveikatos priežiūros išlaidos Vidurio ir Rytų Europos šalyse ilgainiui augo, tačiau lėčiau nei BVP ir šiandien vidutinės viešosios išlaidos vienam gyventojui gali būti iki 5 kartų mažesnės nei ES5*. Jau ir taip trūkstami ištekliai ne visada išleidžiami efektyviai, o tai lemia prastesnį sveikatos paslaugų prieinamumą, įskaitant ir inovatyvius vaistus. Vidurio ir Rytų Europos šalių pacientai gali gauti dvigubai mažiau inovatyvių vaistų ir laukti jų daug ilgiau nei tie, kurie gyvena ES5 šalyse. Tai prisideda prie prastesnių sveikatos rezultatų: nors vidutinė gyvenimo trukmė Vidurio ir Rytų Europos šalyse per pastaruosius 60 metų labai pagerėjo, ji vis tiek yra 5 metais trumpesnė nei ES5, o vėžiu ar širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai turi mažesnes galimybes išgyventi.

Pripažįstant, kad išlaidos sveikatos priežiūrai yra investicija į mūsų visuomenės ateitį, ekonominio augimo ir fiskalinio tvarumo skatinimo priemonė, biudžetai turėtų didėti bent jau tokiu pat tempu kaip ir bendras ekonomikos augimas. Nors kiekviena sveikatos priežiūros sistema turi nustatyti tinkamiausią išlaidų derinį, atsižvelgiant į jų pasiekimus gerinant sveikatos būklę ir sutaupant kitose sveikatos priežiūros srityse, Vidurio ir Rytų Europos šalys turėtų apsvarstyti galimybę skirti papildomų išteklių, kad būtų pagerintas inovatyvių vaistų prieinamumas, kaip priemonė, didinanti išlaidų efektyvumą.

Didesnės investicijos sveikatos priežiūrai duos tikėtinų rezultatų tik tuo atveju, jei jos bus veiksmingos. Todėl ataskaitoje taip pat nurodomos kelios sisteminės reformos, kurias reikėtų išanalizuoti nacionaliniu lygiu. Tai apima sveikatos sistemų skaitmeninimą, stipresnę bendruomeninę priežiūrą, priemones, skirtas padidinti išlaidų vaistams efektyvumą ir inovatyvių vaistų prieinamumą  (veiksmingą generinių/biologiškai panašių produktų konkurenciją, naujus kainodaros modelius) bei kitas svarbias priemones, leisiančias lengviau priimti sprendimus dėl biudžeto paskirstymo.

„Nepakankamos investicijos į sveikatos priežiūrą ir neefektyvus turimų išteklių paskirstymas yra svarbūs veiksniai, lemiantys tokius ryškius sveikatos priežiūros ir inovatyvių vaistų prieinamumo skirtumus tarp įvairių šalių. Deja, šių klausimų neišspręs ES farmacijos strategijoje aptariami sprendimai. Svarbu pažymėti, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys turi unikalią galimybę, nes kiekvieno veiksmingai į sveikatos priežiūrą investuoto euro poveikis pacientams gali būti didesnis nei Vakarų šalyse. Norint iš tikrųjų ką nors pakeisti ir užtikrinti mūsų socialinės apsaugos sistemų tvarumą, atsižvelgiant į demografinius iššūkius, su kuriais susiduria daugelis šių šalių, labai svarbu teikti pirmenybę investicijoms į sveikatos priežiūrą, drąsiai diskutuoti apie tinkamą išlaidų derinį ir imtis drąsių sisteminių reformų, galinčių padaryt sveikatos priežiūros išlaidas efektyvesnes. Esame įsipareigoję bendradarbiauti su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kad pasiektume šį ambicingą tikslą “, - sakė EFPIA generalinė direktorė Nathalie Moll.

* ES5 šalys: Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.

Kviečiame dalyvauti spalio 4 d. 10 val. vyksiančioje diskusijoje. Registracija ir išsami informacija: https://bit.ly/39Ht5L5

Straipsnį "Improving Central and Eastern Europe health systems" resilience and outcomes through higher and more efficient healthcare spending" rasite čia: https://bit.ly/3ijnoYa

 

Jūs paliekate IFPA interneto svetainę. 
Žemiau paspaudę TĘSTI būsite nukreiptas į kitą interneto svetainę. IFPA neatsako už kitose interneto svetainėse pateiktą turinį.