Visos naujienos

Nors inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje pastaruosius metus gerėjo, jis vis dar nesiekia Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tarptautinis inovatyvių vaistų prieinamumo tyrimas atskleidžia, kad šalis pagaliau pakilo iš Europos dugno, o vidutinis vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus laikotarpis trumpėjo. Vis dėlto, anot ekspertų, džiaugtis dar per anksti – vidutiniškai inovatyvus gydymas Lietuvos pacientus pasiekia tik per dvejus metus, todėl norint išlaikyti tolesnę teigiamą kryptį būtina užtikrinti didėjantį sveikatos sistemos finansavimą.

Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) užsakymu tarptautinės sveikatos rinkos duomenų tyrimo kompanija IQVIA kasmet atlieka W.A.I.T. (Waiting to Access Innovative Therapies) tyrimą. Tai – didžiausias Europoje tyrimas, analizuojantis, kiek naujų vaistų valstybėse įtraukiama į kompensuojamųjų sąrašus ir kiek laiko tai užtrunka. 

W.A.I.T. 2025 tyrime analizuoti duomenys apie 168 vaistus, kurie atitiko Europos vaistų agentūros inovatyvių vaistų apibrėžimą ir registruoti 2021-2024 m. Duomenys surinkti iš 36 šalių: 27 ES ir 9 ne bendrijos narių.

„Nors Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą ir laikotarpį, per kurį jie pradedami kompensuoti, kol kas atsilieka nuo ES vidurkio, tyrimo rezultatai rodo gerėjančią tendenciją. Tam, kad ši teigiama kryptis būtų išlaikyta ir ateinančiais metais, svarbu užtikrinti poreikius atitinkantį sveikatos apsaugos sistemos finansavimą“, – sako Jūra Smilgaitė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Bendras prieinamumas gerėja

Iš 168 vaistų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose 2026 m. sausio 5 d. buvo 37 vaistai. Europos vidurkis yra 76 vaistai. Daugiausia inovatyvių vaistų kompensuota Vokietijoje (156), Austrijoje (143), Italijoje (133).

Vidutinis laikotarpis, per kurį vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus Lietuvoje, siekia 783 dienas. Palyginti su pernai, jis trumpėjo 76 dienomis. ES vidurkis – 532 dienos. Greičiausiai vaistai pacientus pasiekia Vokietijoje – per 56 dienas nuo vaisto registracijos ES. 

„Palyginti su praėjusių metų rezultatais, bendras inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje didėjo nuo 28 iki 37, o vidutinis laikotarpis trumpėjo nuo 859 iki 783. Po daugelio metų Lietuva pakilo iš Europos dugno, tačiau teigti, kad prieinamumo iššūkiai išspręsti, dar gerokai per anksti“, – teigia J. Smilgaitė.

Onkologinėms ligoms gydyti – 13 inovatyvių vaistų 

Tyrime analizuotas ne vien bendras inovatyvių vaistų prieinamumas, bet ir atskiros jų kategorijos – onkologiniai ir retoms ligoms gydyti skirti vaistai.   

W.A.I.T.2025 rezultatai rodo, kad iš 2021–2024 m. Europos vaistų agentūroje registruotų 56 inovatyvių onkologinių vaistų Lietuvoje šių metų sausio 5 d. buvo kompensuota 13. Europos vidurkis – 28 vaistai. Daugiausia medikamentų – 51 – prieinami pacientams Vokietijoje. 

Vidutinis laikotarpis, per kurį nauji onkologiniai vaistai patenka į kompensuojamųjų sąrašus, ilgėjo tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Europos vidurkis – 598 dienos, kai praėjusiais metais buvo 540. Lietuvoje šis laikotarpis siekia 1026 dienas arba beveik 3 metus, kai pernai siekė  978 dienas.

Aukštesnę poziciją Lietuva pasiekė pagal vaistų, skirtų retų ligų gydymui, prieinamumą. Iš 66 vaistų, registruotų per pastaruosius ketverius metus, Lietuvoje buvo prieinama 17, kai ES vidurkis siekė 28. Vidutinis laikotarpis Lietuvoje, per kurį vaistai pradedami kompensuoti, atitinka ES šalių vidurkį. 

Europos vizija – inovacijos be laukimo   

Ekspertai pabrėžia, kad Europa su vaistų prieinamumo problemomis susiduria jau 25 metus. Siekiant šią situaciją spręstiir mažinti Senojo žemyno atotrūkį nuo kitų pasaulio regionų, būtina iš esmės keisti procesus. 

Vienas iš siūlomų sprendimų – vadinamoji „pirmos dienos prieiga“. Tai leistų pacientams gauti naujausią gydymą iškart po jo patvirtinimo, kol valstybėse narėse tebevyksta nacionaliniai kainodaros ir kompensavimo procesai. 

Skaičiuojama, kad toks modelis galėtų padėti išvengti mėnesius ar net metus trunkančio delsimo, kol baigiamos nacionalinės diskusijos.  

Taip pat atkreipiamas dėmesys į pasaulinius sveikatos priežiūros finansavimo skirtumus. Pasaulinėje mokslo, tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje dešimtmečius neproporcingai didžiausias finansavimas teko Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV). Šiuo metu Europa farmacijos produktams skiria vos apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto, o JAV šis rodiklis siekia 2 proc., Kinijoje – 1,8 proc.

Anot J. Smilgaitės, siekiant padidinti Europos šalių patrauklumą naujų vaistų tyrimams ir reikšmingai sutrumpinti pacientams laukimo laiką iki pažangaus gydymo, būtinas labiau subalansuotas požiūris į kainodarą ir kompensavimo procesus. Iš inovacijas kuriančių farmacijos kompanijų negalime tikėtis didesnių investicijų, jei valstybės tuo pat metu reikalauja kuo žemesnių kainų ir didesnių nuolaidų. Turime apsispręsti, ar investuojame į naujoves, ar siekiame tik taupyti.

Daugiau apie W.A.I.T. 2025 tyrimą: https://www.efpia.eu/media/mnfdwzax/efpia-patients-wait-indicator-2025.pdf