Visos naujienos

Savaitgalį LSMU Farmacijos fakultete, Kaune, septintus metus iš eilės vyko didžiausias sveikatos inovacijų hakatonas Lietuvoje „Hospiton“. Šių metų renginio tikslas – aktualizuoti akių ligų sveikatos problemas ir ieškoti sprendimų, galinčių prisidėti prie geresnės akių sveikatos bei regėjimo išsaugojimo. Daugiau nei šimtas inovatorių iš medicinos, farmacijos, IT technologijų, teisės ir verslo sričių sprendė iššūkius ir pristatė kūrybiškus, duomenimis grįstus projektus.

Lapkričio 7–9 d. vykusio renginio pagrindiniai organizatoriai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir LSMU studentų mokslinė draugija. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) ketvirtus metus iš eilės buvo hakatono partnere ir rėmėja. Iš asociacijos narių atstovų renginyje dalyvavo ir savo patirtimi bei įžvalgomis su dalyviais dalijosi IFPA valdybos pirmininkė Liudvika Starkienė („Amgen“), Jolanta Zaikauskienė („Abbvie“), Renata Daukšienė ir Tadas Narutavičius („Roche“), Armen Manukian („MSD“) ir Povilas Pauža („Bayer“).

Kaip ir praėjusiais metais, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) rėmė „Duomenų stebėjimo ir panaudojimo“ (angl. Data Track) iššūkį, inicijuodama panelinę diskusiją „Pasitelkdami duomenis, įgalinkime misiją – regėjimas“. 

„Hospiton“ yra unikalius renginys, skatinantis tarpdisciplininį bendradarbiavimą tarp akademinės bendruomenės, sveikatos priežiūros specialistų ir technologijų kūrėjų. Tokiuose renginiuose gimsta realūs sprendimai, galintys keisti sveikatos priežiūros praktiką. Ypač svarbu, kad šiemet dėmesys skirtas regėjimo išsaugojimui ir akių sveikatai – sričiai, kurioje duomenų prieinamumas ir kokybė tiesiogiai prisideda prie pacientų gyvenimo kokybės“, – sakė IFPA valdybos pirmininkė Liudvika Starkienė.

Asociacijos remiamą diskusiją moderavo IFPA Medicinos komiteto vadovė, „AbbVie“ medicinos direktorė Baltijos šalims ir Ukrainai Jolanta Zaikauskienė. Joje dalyvavo Lietuvos akių ligų gydytojų draugijos prezidentė ir LSMU profesorė Jūratė Balčiūnienė, LSMU ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos vitreoretininės chirurgijos skyriaus vadovas dr. Martynas Špečkauskas, Lietuvos Šeimos gydytojų kolegijos prezidentas prof. Leonas Valius ir Valstybės duomenų agentūros Sveikatos duomenų skyriaus vadovas Julius Juodakis. 

Akių sveikatos situacija skaitmeniniame amžiuje

IFPA remiamoje panelinėje diskusijoje siekta aptarti akių ligų situaciją, duomenų poreikius ir jų potencialą, siekiant geresnio šių susirgimų ir aklumo prevencijos valdymo Lietuvoje.

Jos metu buvo pristatyta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rezoliucija dėl integruotos, į žmogų orientuotos akių priežiūros, kurioje iki 2030 m. valstybėms narėms rekomenduojama stebėti pažangą ir kurti sistemas, padedančias integruoti akių priežiūrą į sveikatos informacijos infrastruktūrą. J. Zaikauskienė pabrėžė, kad efektyvus duomenų panaudojimas yra visos sveikatos sistemos brandos rodiklis.

„Sveikatos duomenys yra esminis pagrindas priimant sprendimus, kurie lemia pacientų priežiūros kokybę ir sveikatos sistemos efektyvumą. Duomenų analizė leidžia tiksliau įvertinti realią situaciją, identifikuoti spragas, nustatyti prioritetus ir planuoti pokyčius remiantis faktais, o ne prielaidomis. Norint, kad šis potencialas būtų išnaudotas, būtina užtikrinti duomenų kokybę, standartizaciją ir sistemų tarpusavio sąveiką. Tik tada galėsime pasiekti, kad duomenys taptų praktiniu įrankiu, padedančiu tobulinti gydymo procesus, didinti paslaugų prieinamumą ir kurti inovacijomis grįstą, pacientui vertę kuriančią sveikatos priežiūrą“, – teigė IFPA Medicinos komiteto vadovė.

Pasak vienos iš diskusijos dalyvių, prof. Jūratės Balčiūnienės, Lietuvoje šiuo metu nėra prieinamos pakankamos statistikos nei apie sergamumą, nei apie atliekamas akių operacijas.

„Labiausiai apmaudu, kad Higienos instituto ataskaitoje tarp pagrindinių sveikatos rodiklių net nėra tinklainės ligų – nors daugelyje šalių tai vienas svarbiausių akių sveikatos indikatorių“, – sakė profesorė.

Dr. Martynas Špečkauskas pabrėžė, kad kai kurie duomenys smarkiai skiriasi: pavyzdžiui, Higienos instituto duomenimis, 2024 m. Lietuvoje atlikta virš 15 tūkst. kataraktų operacijų, o „Eurostat“ nurodo net 32 tūkst. Jo teigimu, geresnis IT sistemų funkcionalumo išnaudojimas ir duomenų integracija turėtų būti viena pagrindinių priemonių paslaugų kokybei gerinti. 

„Šiandien gydytojui svarbu, kad informacinės sistemos veiktų darniai ir padėtų efektyviai planuoti paciento priežiūrą, pavyzdžiui, kontrolinius vizitus po operacijų. Didelę reikšmę turi sistemų tarpusavio sąveika, kuri užtikrina sklandų duomenų judėjimą ir leidžia gydytojui daugiau dėmesio skirti pacientui, o ne administraciniams procesams“, – sakė dr. Martynas Špečkauskas.

Prof. Leonas Valius diskusijoje atkreipė dėmesį, kad net pusė šeimos gydytojų siunčiamų pacientų nenuvyksta pasitikrinti akių, nors turi siuntimus. Jis pristatė pilotinį projektą, pagal kurį šeimos gydytojai, naudodami skaitmeninius oftalmoskopus, atlieka akių dugno nuotraukas, o duomenys perduodami specialistams vertinimui per „Medwise“ platformą. Tai leidžia laiku identifikuoti progresuojančios retinopatijos – tinklainės kraujagyslių pažeidimo, atvejus ir užtikrinti kokybiškesnį tolesnį gydymą.

Ko reikia, kad duomenų poreikiai atlieptų  lūkesčius?

Julius Juodakis, Valstybės duomenų agentūros atstovas, pažymėjo, kad Lietuvoje yra sukaupta daug sveikatos duomenų, tačiau jų panaudojimui trūksta kompetencijų. 

„Svarbu ne tik turėti duomenis, bet ir žinoti, kaip juos tinkamai apdoroti bei interpretuoti. Šiuo metu didžiausias iššūkis – duomenų kokybė ir teisingas jų suvedimas. Reikia investuoti į specialistų mokymus ir supratimo didinimą, kad duomenų reikšmė būtų suvokiama kaip praktinė vertė sveikatos sistemai“, – teigė Julius. Juodakis.

Diskusijos metu taip pat aptartos galimybės pasitelkti dirbtinį intelektą duomenų analizei ir pacientų atrankai. Pasak prof. Leonas. Valiaus, DI pritaikymas diabetinės retinopatijos stebėjimui galėtų leisti automatizuotai identifikuoti pacientus, kuriems būtina specialisto konsultacija. Tai optimizuotų gydytojų laiką ir padidintų paslaugų prieinamumą.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad suinteresuotų šalių dialogas ir bendradarbiavimas yra būtina sąlyga siekiant duomenimis grįsto sprendimų priėmimo akių ligų valdymo srityje. Aiškūs rodikliai ir pažangos stebėjimas turi tapti pagrindu kuriant efektyvią nacionalinę strategiją, kuri būtų orientuota į regėjimo išsaugojimą ir pacientų gyvenimo kokybės gerinimą.