Visos naujienos

Šiuolaikinėje onkologijoje aktualios dvi pagrindinės problemos, tačiau galimybių jų sprendimui yra

2021 02 04

Kasmet vasarį, minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, atsigręžiame į vieną esminių kiekvienos šalies sveikatos sistemos iššūkių. Tai siekis užkirsti kelią pavojų žmogaus gyvybei keliantiems onkologiniams susirgimams, kasmet nusinešantiems apie 1,3 mln. gyvybių visoje Europoje. 2020 m. Europos Komisija paskelbė kovos su vėžiu planą, kuriame svarbiausi keturi aspektai – prevencija, ankstyva diagnostika, gydymas ir tolesnė paciento priežiūra.   
Remiantis Europos Sąjungos sveikatos būklės ataskaitomis, vėžys yra pripažįstamas viena iš pagrindinių priešlaikinių mirčių priežasčių. Pasak Agnės Gaižauskienės, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės, onkologinės ligos paveikia visus, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Liga dažniausiai labai netikėtai ir skaudžiai paveikia kiekvieno sergančio žmogaus ir jo artimųjų gyvenimus. Tai, be abejonės, turi įtakos ne tik žmogaus sveikatai, bet ir šalių sveikatos sistemoms, socialinėms problemoms, ekonomikos našumui.

„Šiandien Europa turi vieningą kryptį kovoje su onkologinėmis ligomis, o mokslo pažanga leidžia įgyvendinti numatytus planus. Todėl kiekviena šalis, įskaitant Lietuvą, turi siekti, kad šiuolaikiniai gydymo ir diagnostikos metodai onkologinėmis ligomis sergančius pacientus pasiektų laiku. Šiuo metu, net ir pandemijos sąlygomis, su onkologinėmis ligomis susiję klausimai yra sprendžiami tiek Lietuvoje, tiek visoje ES – vyksta konsultacijos su ekspertais, sprendžiama, kaip pagerinti onkologinių ligų profilaktiką, ankstyvą diagnostiką, gydymą, pritaikytą individualiam pacientui, ir kaip spręsti pacientų gyvenimo kokybės klausimus, – sako A. Gaižauskienė.

Galimybė kontroliuoti mirtingumą

„European Journal of Cancer“ duomenimis, 2018 metais Europoje buvo diagnozuoti 3,9 mln. naujų vėžio atvejų. Tais pačiais metais piktybiniai navikai pražudė net 1,9 mln. Europos gyventojų.

LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovės Prof. Elonos Juozaitytės teigimu, šiuolaikinėje onkologijoje galima išskirti dvi pagrindines problemas – didėjantį sergamumą onkologinėmis ligomis ir beveik nesikeičiantį mirtingumą nuo piktybinių navikų. 

„Sergamumą galima sumažinti, visų pirmą išaiškinant ir paskelbiant vėžio rizikos veiksnius bei vykdant pirminę navikų profilaktiką, taip pat šviečiant visuomenę, kas yra žalinga, ko reikėtų vengti, kaip rekomenduojama gyventi. Tačiau sergamumą kontroliuoti labai sunku, nes čia susiduriame su visa įvairove gyvensenos ypatumų, kurie neretai tampa rizikos veiksniais – tai ir nutukimas, ir žalingi įpročiai, ir mažas fizinis aktyvumas. O po sveikos gyvensenos eina dar daug kitų dalykų“, – sako profesorė.

Pasak prof. E. Juozaitytės, mirtingumą kontroliuoti šiandien yra lengviau, kadangi tam įtakos turi mokslo pažanga ir vis atsirandančios naujos diagnostikos ir inovatyvios gydymo galimybės.

„Mirtingumo kontrolė atsiremia į atrankines patikros programas, kai galime anksti diagnozuoti vėžį, ankstyvos diagnostikos galimybes ir, žinoma, šiuolaikinį gydymą – naujus metodus, inovatyvius medikamentus, naujausią aparatūrą ir kitas priemones. Šiuolaikinės biotechnologijos, nanomedicinos, genomikos ir informacinė revoliucija sudaro naujas galimybes ir kelia naujus uždavinius onkologijos vystymuisi“, – tikina prof. E. Juozaitytė.

Dugiau skaitykite čia.

Jūs paliekate IFPA interneto svetainę. 
Žemiau paspaudę TĘSTI būsite nukreiptas į kitą interneto svetainę. IFPA neatsako už kitose interneto svetainėse pateiktą turinį.