Visos naujienos

Prof. S. Jarmalaitė: sveikatos duomenų atvėrimas – proveržis į geresnį ligų valdymą

2021 06 03

Nacionalinio vėžio instituto vadovė genetikė prof. Sonata Jarmalaitė

Pandemija išbandė mūsų sveikatos sistemos stabilumą, privertė sparčiau diegti naujoves, o kasdien skelbiami sveikatos statistikos skaičiai įgavo naują prasmę ir pagaliau buvo įvertinti kaip būtina priemonė veiksmų planavimui. Karantino metu tapo įprasta bene kasdien žiniasklaidoje matyti išsamias suvestines apie COVID–19 atvejus, ligoninių lovų užimtumą ne tik Lietuvoje, bet ir Europos bei pasaulio šalyse. Tai ne kas kita, kaip apibendrinti sveikatos sistemos duomenys, naudojami tolesnių sprendimų, lemiančių žmonių gyvenimą, priėmimui.

Sveikatos sistemos skaitmeninė transformacija – privalumai kiekvienam pacientui

Europoje sienos tarp valstybių jau senokai išsitrynė ir ne vieno artimieji gyvena kitose ES valstybėse. Jei anksčiau išvykstant gyventi į kitą šalį teko tvarkyti daugybę sveikatos draudimo formalumų, šiuo metu skaitmeninė ES erdvė leidžia judėti Europoje saugiai ir ramiai (aišku, išskyrus nuolatinę COVID-19 kontrolę). Įsivaizduokime, kad jums darbo reikalais tenka daug keliauti, bet lėtinės ligos niekur nedingsta, tenka retsykiais užsukti pas gydytoją vis kitoje ES valstybėje. Jums, aišku, tenka vežiotis ligos istoriją, tyrimų rezultatus, išverstus bent jau į anglų kalbą. Šiuo metu kuriama bendra Europos sveikatos duomenų erdvė, dar žinoma kaip TEHDAS, ateityje leis mums judėti iš šalies į šalį nesirūpinant savo sveikatos išrašais. Jie turėtų būti prieinami bet kur Europoje užsukus pas gydytoją. Tokią viziją turi Europa ir net pandemijos metu darniai dirba šia linkme.

Toks sveikatos duomenų judėjimas tarp Europos valstybių ypač svarbus onkologiniams pacientams. Naujasis Europos kovos su vėžiu planas numato sukurti vieningą sergančiųjų vėžiu ES sveikatos kortelę, susietą su apibendrinta elektronine paciento ligos istorija. Ši kortelė leistų tęsti vėžio gydymą ar stebėseną bet kurioje ES valstybėje, leistų pacientams keliauti be didesnių rūpesčių. Mokslo pasiekimų diegimas, personalizuota medicina gerokai pailgino sergančiųjų vėžiu išgyvenamumą, tad nuolat galvojama ir apie pacientų gyvenimo kokybę.

Karantino metu įpratome naudotis ne tik elektronine registracija pas gydytoją, bet ir pasitikriname laboratorinių tyrimų atsakymus, išrašytus vaistus, siuntimus pas specialistą e-sveikatos sistemoje. Sveikatos duomenų skaitmeninimas padeda didinti jų prieinamumą, mažina bereikalingų vizitų pas gydytoją skaičių. Pridavus kraują ištyrimui ar atlikus kitą laboratorinį tyrimą, patys galime įsivertinti atsakymo rezultatus ar paskaityti gydytojo išrašą, prireikus palyginti su ankstesniu tyrimų rezultatu. Tam tereikia turėti elektroninę prieigą prie savo sveikatos duomenų. Patogu ir pacientui, ir gydančiam gydytojui. Aišku, puiku kai e-sveikatą aptarnaujantys serveriai nestringa, o gydytojai nėra priversti kartoti įrašų dėl nutrūkusio ryšio, pacientai turi puikias kompiuterinio raštingumo žinias. Iki idealios situacijos dar ilgas kelias, bet svarbu kad ši skaitmeninė sveikatos sistemos transformacija jau vyksta ir vyksta darniai visoje Europoje. Veikiančią vieningą ir saugią Europos sveikatos duomenų erdvę planuojama turėti 2025 m.

Nuasmeninti ir apibendrinti duomenys – pamatas medicinos progresui

Skaitmeniniai sveikatos duomenys yra didžiulis turtas, ir ne tik medikams ar pacientui. Įsivaizduokime milijonus nuasmenintų sveikatos įrašų, analizuojamų išmaniųjų programų. Jos gali atrinkti, pavyzdžiui, visų Europos pacientų su išplitusiu krūties ar plaučių vėžiu klinikinius įrašus, palyginti jų gydymo strategijas (juk yra niuansai tarp šalių, gydymo įstaigų, gydytojų) ir pasiūlyti tą, kuri geriausiai padeda išsaugoti gyvybes, prailginti paciento gyvenimą. Štai tokia gydymo strategija būtų pasiūlyta kaip tinkamiausia, rekomenduotina taikyti visoje Europoje. Ir tokiam apibendrinimui nereikia organizuoti klinikinio tyrimo, kviesti pacientų, trukdyti gydytojų. Tačiau tam reikia saugiai atverti Europos sveikatos sistemos duomenis antriniam naudojimui medicinos progreso labui.

Neseniai teko stebėti fantastiško masto tyrimą, kuriam teprireikė kelių dienų ir daugelio sveikatos duomenų valdytojų bendradarbiavimo. Sujungus poros milijonų prostatos vėžiu sergančių pacientų sveikatos duomenis buvo vertinamas aktyvios stebėsenos strategijos saugumas ir efektyvumas, siekiant kontroliuoti neagresyvios formos prostatos vėžį. Galima tik paspėlioti, kiek lėšų būtų reikėję tokiam klinikiniam tyrimui, o šiuo atveju patikimas išvadas padaryti padės anonimizuoti sveikatos duomenys.

Įdomu, kad net 30 proc. pasaulio skaitmeninių duomenų sudaro sveikatos sistemos generuojami duomenys. Tad paradoksalu, kad būtent sveikatos sistemoje nuolat trūksta informacijos, duomenų, apibendrinimų. Europos skaitmeninė strategija leis sutvarkyti sveikatos duomenų zetabaitus, įsidiegti našiosios kompiuterijos sprendimus, pasitelkti dirbtinį intelektą apibendrinant didžiuosius sveikatos duomenis. Artimiausiu metu Europos sveikatos duomenų erdvėje turėtų galioti vieningas keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatas, be abejo, bus išspręsti asmens duomenų saugumo ir privatumo klausimai.

Daugiau apie tai - naujienų portale lrytas.lt

Jūs paliekate IFPA interneto svetainę. 
Žemiau paspaudę TĘSTI būsite nukreiptas į kitą interneto svetainę. IFPA neatsako už kitose interneto svetainėse pateiktą turinį.