LONDONAS („Reuters“)
 |
| Davidas Brenanas "AstraZeneca" generalinis direktorius |
Farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ pirmoji iš vaistų gamintojų atsisako pinigais remti gydytojų dalyvavimą tarptautiniuose kongresuose.
Tokį žingsnį lėmė labai padidėjęs dėmesys pramonės šakos, per metus uždirbančios 850 milijardų dolerių, netinkamai įtakai, galimai daromai vaistus išrašantiems gydytojams; tikėtina, kad ir konkurentai gali būti verčiami sekti šiuo pavyzdžiu.
Apie tai gegužės mėnesį Stambule vykusioje farmacijos pramonės konferencijoje užsiminė „AstraZeneca“ generalinis direktorius Davidas Brenanas (David Brennan).
„Mes nusprendėme daugiau finansiškai neberemti gydytojų dalyvavimo tarptautinėse medicininėse ir mokslinėse konferencijose, tačiau didžiausias pajėgas sutelksime galimybėms sveikatos priežiūros specialistus mokyti vietose“, – sakė jis.
Visame pasaulyje augant sveikatos priežiūros sąnaudoms, padidėjo susirūpinimas finansiniais vaistų gamintojų ir gydytojų ryšiais. Todėl jau uždrausti prabangūs pasilinksminimai, galiausiai nebeleidžiama dovanoti jokių dovanų – nuo pieštukų, puodelių iki kompiuterių priedų.
Bendrovės „AstraZeneca“ sprendimas finansiškai neberemti medikų skrydžių į tarptautinius medicininius ir mokslinius kongresus – naujas problemos sprendimo būdas.
STULBINAMAS POKYTIS
Matome, kad į Europoje ir JAV vykstančius kongresus, skirtus, pavyzdžiui, vėžio, širdies ligų ir diabeto klausimams, skrenda lėktuvai, sausakimši specialistų gydytojų, siekiančių sužinoti paskutines juos dominančios srities tyrinėjimų naujienas, o už šias keliones moka farmacijos pramonės banginiai.
„Toks pokytis stulbina“, – apie „AstraZeneca“ sprendimą sakė Ričardas Bergstromas (Richard Bergstrom), Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos generalinis direktorius.
Brenanas pažymėjo, kad šį žingsnį žengė todėl, kad jokie bendrovės „AstraZeneca“ veiksmai nebūtų suprantami kaip gydytojų skatinimas išrašyti pacientams kokius nors bendrovės gaminius. „Pradėsime nuo to, kad mūsų gaminių vartojimas grindžiamas jų pranašumais.“
Bendrovės atstovė pareiškė, kad toks sprendimas buvo priimtas ne dėl išlaidų ir kad sutaupytos lėšos neturės reikšmingos įtakos bendrovės pelnui. Pernai „AstraZeneca“ pardavė gaminių už 33,3 milijardo dolerių, o bendrovės grynasis ūkinės veiklos pelnas buvo 13,6 milijardo dolerių. Jos veiksmai gali būti dar svaresni, nes Brenanas yra Tarptautinės vaistų gamintojų ir asociacijų federacijos, pasaulinės lobistų grupės, prezidentas.
Sprendimas priimtas tuo metu, kai vaistų pramonei daromas neregėtas kontroliuojančių institucijų spaudimas – per pastaruosius penkerius metus vien tik JAV vaistų pramonė sumokėjo 15 milijardų dolerių baudų dėl įtarimų pažeidus įstatymus ir taisykles.
Kontrolės sugriežtinimą lėmė daugybė tyrimų, atliktų remiantis JAV korumpuotos veiklos užsienyje įstatymu („U.S. Foreign Corrupt Practices Act“ – FCPA), bei Britanijoje priimtas naujas kovos su kyšininkavimu įstatymas.
Kovos su kyšininkavimu įstatymai yra svarbūs farmacijos bendrovėms, nes gydytojus galima laikyti valstybės tarnautojais tose šalyse, kuriose jie dirba valstybės finansuojamoje sveikatos sistemoje. Taigi, jeigu gydytojams atsilyginama, gali kilti įtarimų korupcija.
Praėjusį mėnesį bendrovė „Johnson and Johnson“ sutiko sumokėti 78 milijonus dolerių, kad JAV ir Britanijoje išvengtų kaltinimų kyšininkavimu ir „dėkingumo mokesčio“ mokėjimu užsienyje; tai buvo pirmasis susitarimas su didele vaistų bendrove nuo to laiko, kai prieš daugiau kaip metus JAV vaistų pramonė pradėta kontroliuoti remiantis FCPA.
Pačios bendrovės „AstraZeneca“ veiklą dėl FCPA nuostatų galimų pažeidimų tiria JAV teisingumo departamentas bei Vertybinių popierių ir biržų komisija. Bendrovė praeitą mėnesį pranešė apie netinkamos veiklos kitose šalyse (tarp jų – ir Kinijoje) tyrimą.
_________________________________________________________________________________________
"REUTERS"