LietuviųEnglish
 
 

Straipsniai

2010-08-12
Kokio recepto reikia pacientams?

Vaistų receptų rašymo bendriniais pavadinimais tvarka sveikatos apsaugos ministro įsakymu vėl taikoma nuo šių metų gegužės. Taip jau buvo ir prieš keletą metų. Kad būtų paprasčiau, pacientai su receptais neretai gaudavo ir lapelius su konkretaus vaisto, kurį gydytojas rekomenduoja, pavadinimu. Su tokiomis atmintinėmis pacientai vėl ateina į vaistines ir negaišta ties jų labui įrengtais monitoriais. Nors būtent monitoriai - SAM sumanymas - turėtų padėti tinkamai pasirinkti vaistus. Ir netgi mažiau suploninti piniginę.

Atsispirti neoklasikai  
Atsakingas už savo paciento sveikatą gydytojas siekia, kad vaistinėje jis gautų konkretų medikamentą. Klasikinis vaistininko siekis – parduoti (ar išduoti) reikiamą vaistą, atsižvelgti į individualius kliento poreikius, tačiau nesiimti koreguoti paskirto gydymo ir neprisiimti atsakomybės už jo pasekmes. Klasikiniai vaistininkai ir gydytojai sutaria: ne visada humaniška pacientui vietoje anksčiau vartoto vaisto firminiu pavadinimu siūlyti generinį vaistą, nors už jį priemoka ir mažesnė. Juk poveikis, teigia klasikai, ne visuomet tolygus.
 
 
Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas:

„Ką apie savo gydytoją mano pacientas, gavęs ne konkretų vaistą, o užduotį pačiam pasirinkti vieną iš keliolikos? Ir kaip išsiaiškinti, vaisto netinkamumo atveju, koks buvo gydytojo paskyrimas, jeigu jis niekur nefiksuotas?“
Apie tai garsiai prabilo Seimo nariai J.Olekas ir J.Juozapavičius, atkreipdami dėmesį į galimai nesaugų vaistų skyrimą bei vartojimą dėl vaistininkų vaidmens pervertinimo. Suabejota, ar didieji vaistinių tinklai nedidina atstumo „racionalus vaisto vartojimas – pacientas“. Seimo narys J.Olekas teigia, kad naujoji receptų rašymo tvarka sukuria sąlygas pelnytis farmacijos sektoriui ir pakerta pacientų pasitikėjimą gydytojais: „Ką apie savo gydytoją mano pacientas, gavęs ne konkretų vaistą, o užduotį pačiam pasirinkti vieną iš keliolikos?  - motyvavo J.Olekas. – Ir kaip išsiaiškinti, vaisto netinkamumo atveju, koks buvo gydytojo paskyrimas, jeigu jis niekur nefiksuotas? Nepaneigsi, kad dalis vaistinių pardavimų priklauso nuo pelno siekio ir nuolaidų sandoriuose su gamintojais. Gydymo perkėlimas ant stiprių vaistinių tinklų komercijos direktorių ir gydytojo atskyrimas nuo gydymo sudaro prielaidų manyti, kad kažkam tai yra naudinga. Tikimės iš STT konkretesnių atsakymų, taip pat ir iš SAM, juolab dabar, kai atsakymai į klausimą ar gali gydytojas rekomenduoti konkretų vaistą, sveikatos apsaugos ministro ir ministro patarėjo nuomonės skirtingos.“
 

 

Seimo narė konservatorė Vida Marija Čigriejienė:
„Ar vaistininkas žino ligonį, ar matė jo ligos istoriją? Gal jau ir universitetai galės neberengti gydytojų, ir šį darbą atliks būrėjai? Dėl penkių korumpuotų daktarų versti nuo kojų ant galvos visą sistemą yra nesusipratimas. Aš prieš gydytojo darbo patikėjimą farmacininkams.“

Pavasario sesijos pabaigoje Seimo nariai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Anksčiau gautame atsakyme, kaip „LS“ sakė J.Olekas, patikinta, kad bus imtasi tyrimo, juolab kad ir STT neaišku, kuo vadovaujantis nustatyti skirtingi įvairių kompensuojamųjų vaistų grupių antkainiai. SAM savo veikloje, STT nuomone, neįgyvendina visų antikorupcinių priemonių.  
Didelę gydymo patirtį turinti Seimo bei Sveikatos reikalų komiteto narė ilgametė KMU Akušerijos ginekologijos klinikos vadovė profesorė Vida Marija Čigriejienė įžvelgia, kad reti vaistai gali tapti visiškai neprieinami, o gydytojo atsakomybės mažinimas paskatinti šarlatanizmą medicinoje. „Ar vaistininkas žino ligonį, ar matė jo ligos istoriją? Gal jau ir universitetai galės neberengti gydytojų, ir šį darbą atliks būrėjai? – ironizavo profesorė. – Dėl penkių korumpuotų daktarų versti nuo kojų ant galvos visą sistemą yra nesusipratimas. Aš prieš gydytojo darbo patikėjimą farmacininkams.“
„Vaistininko patarimas gali būti svarus, bet man nepatinka monitorių pacientams idėja. Monitorius – lyg atributas ar priekaištas, sakantis, kad vaistininkas – ne visiškai sąžiningas, o štai monitorius kiekvieną pacientą labai gerai informuos. Pasitikima daugiau aparatu, o ne specialistu? Monitoriaus idėja, ko gero, atspindi  kūrusiųjų šią sistemą nepatiklumą ar nusivylimą žmonėmis. O šurmuliukas vaistų rašymo formą siejant su vaistinių pasipelnymu, manau, viso labo tėra vienas iš politinės veiklos  metodų „Nori dėmesio – prieštarauk“, - teigia  „Litfarma vaistinė“ direktorius Vaidas Sliesoraitis.


Nuomonės:
LGS ir Seimo opozicija viešai ėmė kritikuoti ir siekti, kad vaistų receptų rašymas tik bendriniais pavadinimais būtų atšauktas. Tuo tarpu dauguma vaistininkų šioje situacijoje išlieka orūs: galime parinkti tinkamą bei tinkamiausią vaistą kiekvienam savo klientui. Net jeigu pastarieji šiame procese, monitorių paakinti, ir nedalyvautų.

Lietuvos vaistininkų sąjungos valdybos narys KMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Savickas:
„Nesavų pinigėlių gi negaila. O sveikatos?“
SAM naujomis tvarkomis užsimojo sutaupyti. Sveikintina. Vartotojams tai palanku Ir ką apie tai sužino Lietuvos žiniasklaidos vartotojas? Televizijos ekrane ministerijos atstovai sako, jog sutaupymo mastai priklausys nuo to, ar „...leis farmacijos kompanijos“.
Kaip pilietis norėčiau pajusti ne „ar leis“ rezultatus, o tvirtą SAM poziciją. Berods, tokios nėra, ir, kai firmos siekia už vaistus gauti geidžiamą kainą net ministerijos tvarkų sugebama nepaisyti. Skirtingos vaistinės savo ruožtu taip pat turi skirtingas galimybes. Juk didelis vaistinių tinklas palyginti su paviene vaistine medikamentus iš didmenininko gauna iki 50 proc. pigiau. Taip pat skirtingomis kainomis parduodami vaistai mažoms ir didelėms rinkoms, tarkime, Rusijai ir Lietuvai. Ir ateityje taip bus.
Mūsų šalies istorijoje yra epizodų, kai vaistai rašomi firminiu pavadinimu, ir epizodų, kai bendriniu. Taigi „nauja“ tvarka tėra pamiršta sena. Ir gydytojo patarimo svarba nesikeičia. O apie nuo gegužės vaistinėse skatinamą paciento pasirinkimą pasakyčiau: daug, deja, galimybių piliečiams gydytis neišmanėliškai,  patiems, be daktaro patarimo. Kalbu apie vaistus (maisto papildai taip pat yra vaistai) didžiųjų prekybos centrų lentynose, kur jiems leista būti jau metus. Pavyzdžiui, volokordinas iš didcentrio lentynos kainuoja tris kartus daugiau nei iš vaistinės. O Kauno turgelyje prie stoties veikia trys kioskai, kur galima laisvai nusipirkti Lietuvoje neregistruotų vaistų. Argi čia ne sąlygos mūsų piliečiams leisti pinigus visiškai nežinia kam? Kažkodėl tai akių niekam nebado.

Provincijos vaistinių asociacijos Valdybos pirmininkas Saulius Jasiulevičius:
„Bendrinis pavadinimas – nei naujovė, nei vergovė“
Nematau problemų, kai pacientai pateikia receptus vaistams bendriniais pavadinimais. Tokią tvarką jau esame turėję, tad šis valdžios parėdymas – nei naujovė, nei vergovė. Ir painiavos dėl to nėra. Gydytojai gal pasijautė nuošalėje, nes nebeturi tiek patarimo galių. Gali būti, gydytojų sąjungos priešinimasis yra savotiškas užsispyrimas. Daug pacientų nėra linkę keisti įprastinių vaistų ir prašo „tos pačios dėžutės“. Kai vaistai tinka, dauguma nesiekia sutaupyti dešimt ar penkiolika litų, nes nenori rizikuoti, nežinodami, ar kitas vaistas nepablogins savijautos. Pacientui svarbiau ne eksperimentas, o patikimumas. Tačiau norintieji gali pasirinkti ir kitą vaistą. Diskusija dėl neigiamos pagalbinių medžiagų įtakos, manau, nėra rimta. Vaistininkas, atsivertęs tarptautinį priedų klasifikatorių, gali įvertinti, kokios jos yra, ir įspėti pacientą. Bet tai reti atvejai.
Vis dėlto vargu, ar taikant naująją tvarką sutaupys pacientai ir PSDF. Kas kita, jei referentinių šalių (pagal kurių vaistų kainų vidurkius nustatomos bazinės vaistų kainos Lietuvoje) pavyzdžiu ir pas mus bus sugebėta nusodinti kainas. Tačiau maža rinka pasaulio farmacijos gigantams - lyg dagys po uodega. Juk ir lietuviška pakuotė daro įtakos lietuviškoms vaistų kainoms. Lietuva palyginti su Vokietija ar Ukraina yra nykštukė, todėl „mušti“ kainas gal jau ir nėra kur. Tačiau už tuos pačius vaistus, bet fasuotus mažesnėmis dozėmis, neturėtume primokėti gerokai daugiau nei už fasuotus didelėmis dozėmis. Šį mechanizmą, manau, galima ir reikia sutvarkyti. Ne koks vaizdelis, kai daliai vaistų mažmeninė kaina mažėja, o priemokos – didėja. Ko gero, ministerijai reikėjo labiau pasitarti, išgirsti daugiau vaistininkų ir daugiau gydytojų nuomonių.

UAB "Nemuno vaistinė" (valdo “Camelia vaistinių tinklą) generalinė direktorė Aušra Budrikienė:
„Paciento labui”
Jei kalbėsime apie gydymą, tai jokio gydymo perkėlimo ant tinklų vaistinių marketingo direktorių čia nėra. Kaip ir anksčiau, vaistą konkrečiai ligai gydyti paskiria gydytojas. Pacientas vaistinės monitoriaus ekrane mato visus jam gydytojo bendriniu pavadinimu išrašyto vaisto firminius pavadinimus ir turi teisę pasirinkti vieną iš jų.
Gydytojas savo vaisto paskyrimą pažymi ambulatorinėje kortelėje, o kokį konkretų vaistą firminiu pavadinimu pacientas pasirinko vaistinėje, įrašoma kitoje recepto pusėje. Šie duomenys iš vaistinių siunčiami TLK.
Nauja tvarka per tris jos taikymo mėnesius neturėjo jokios įtakos pardavimams. Tai labiausiai naudinga pacientams; valstybė apmoka vaisto bazinę kainą, kuri yra vienoda visiems to paties bendrinio pavadinimo ir stiprumo vaistams. Pacientas gali sutaupyti mažiau primokėdamas.
 

 

Danguolė Andrijauskaitė, "Lietuvos sveikata"

 
 
Naujienos
 
 
 
Nuorodos
 
Kontaktai
 
 
  • Olimpiečių g. 1A-16
    09200 Vilnius
    Tel.: +370 5 212 10 13; +370 5 205 46 13
    Faksas: +370 5 212 10 37
    Mob. tel.: +370 687 111 13
    El. paštas: leonas.kaletinas@ifpa.lt
© 2012 „Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos“. Visos teisės saugomos Svetainę sukūrė: