Straipsniai

Sveikatos apsaugos ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo patvirtinami vaistinių prPigesnis vaistas - didesnis antkainis
Nutarimo projektas nustato didžiausius prekybinius antkainius nekompensuojamiems vaistiniams preparatams, kuriuos gali užsidėti vaistų didmeninės prekybos įmonės ir vaistinės. Juridinis asmuo, turintis Farmacijos įstatymo nustatyta tvarka išduotas didmeninio platinimo ir vaistinės veiklos ar gamybinės vaistinės veiklos licencijas, parduodamas nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, negali taikyti didesnio prekybos antakinio, nei šiuo nutarimu nustatytų didžiausių didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainių suma.
Siūloma reguliavimo tvarka praktiškai nesiskiria nuo tos, kuri galiojo iki 2002 metų, kol antkainiai buvo reguliuojami.
Didmenininkų ir mažmenininkų prekybiniai antkainiai suskirstyti į 8 grupes, o antkainiai nustatomi pagal didmenininko arba mažmenininko vaistinio preparato įsigijimo kainą - kuo mažesnė kaina, tuo didesnis antkainis. Didmeninėms vaistų tiekimo įmonėms jis svyruoja nuo 5 iki 18 proc. Brangesniems kaip 909 litai preparatams taikomas fiksuotas 50 litų antkainis.
Vaistinėms priklausomai nuo preparato pirkimo kainos siūloma taikyti nuo 15 iki 30 proc. antkainį. Brangesniems nei 500 litų vaistiniams preparatams taikomas fiksuotas 60 litų antkainis.

Ir vilkas sotus, ir avis sveika
“L.S.” daug rašė apie tai, kad pastangos reguliuoti vaistų kainas sukėlė abejonių tarp kai kurių ekonomistų, ypač laisvosios rinkos propaguotojų ir pačių vaistų rinkos dalyvių. Abejojama, ar visuotinis vaistų rinkos reguliavimas, pradedant kompensuojamaisiais vaistais ir baigiant nekompensuojamaisiais nereceptiniais vaistais, pasieks keliamus tikslus, ar galiausiai nesukels priešingo efekto, bent jau atskirų vaistų grupių brangimo, ar neiššauks mažųjų vaistinių bankroto.
Kai kurie ekspertai abejoja, ar Vyriausybė apskritai yra nusiteikusi mažinti vaistų kainas. Kaip pastebi M.Romerio universiteto docentas Gediminas Černiauskas, jeigu valdžiai būtų rūpėjusios vaistų kainos, ji nebūtų be sentimentų pabranginusi vaistus, nuo 5 proc. iki 21 proc. padidindama jiems taikomą PVM. Todėl ir dabar tikrą, ne tariamą norą mažinti vaistų kainas esą turėtų lydėti pirmiausia PVM jiems sumažinimas bent jau iki buvusio tarifo. Tada vaistų kainos sumažėtų daugiau, nei žadama jas mažinti reguliuojant. Galima daryti prielaidą, kad tokiu procentu, koks būtų mažinamas PVM, kainos nesumažėtų, bet neabejotina, kad tam tikru laipsniu sumažėtų.  Bet Vyriausybė to daryti nenori. Klausimas, kodėl nenori?
Kadangi padidinus PVM vaistams, kainos pakilo, reikėtų atsakyti į klausimą, ko siekiama reguliuojant vaistų rinką. Derėtų prisiminti, kad vaistas - pirmo būtinumo prekė ir jo banalų palyginimą su batais ar ratais. Jei batų ar ratų galima kurį laiką nepirkti ar pasirinkti pigesnius, tai vaistams ši taisyklė galioja labai maža dalimi. Tai pripažįsta ir dabartiniai sveikatos politikai, tik iš to daro keistą išvadą: didinti vaistų prieinamumą galima tik per jų kainų reguliavimą.
Kadangi vaistai yra pirmo būtinumo prekė, nepaisant sunkmečio ir sumažėjusių žmonių pajamų, vaistų suvartojimas mažėja santykinai nedaug. Vadinasi, padidinus PVM vaistams, net ir ekonominio sunkmečio metu galima tikėtis garantuotų pajamų į biudžetą mokesčių pavidalu. Dėl to PVM ir buvo padidintas.
O piliečių nepasitenkinimą dėl vaistus pabranginusių valdžios veiksmų galima nukreipti į vaistų rinkos atstovus: tai jie, siekdami viršpelnių, didina vaistų kainas, valstybė čia nieko dėta, priešingai, ji stengiasi sumažinti prekybininkų apetitą. Šiais veiksmais valdžia stengiasi ir vilką pašerti, ir avį palikti sveiką, tai yra ir mokesčiai bus surenkami, ir vaistų kainos bus šiek tiek sumažintos.
Kad valdžios veiksmai nėra itin nuoširdūs, rodo tai, jog Sveikatos apsaugos ministerija, teikdama pasiūlymus dėl vaistų kainų mažinimo, net nesiūlė reguliuoti vaistų gamintojų kainų. Kai Seimo narė darbietė Dangutė Mikutienė pasiūlė deklaruoti gamintojo įvežimo į Lietuvą kainą, ši įstatymo pataisa buvo praleista pro ausis.
Kitaip sakant, vaistų gamybos kompanijos - per stambus kąsnis, kad būtų galima praryti. Palankiau pradėti nuo silpnesnių.
Tadas Žuvėdra, "Lietuvos sveikata"