Straipsniai

Visu greičiu juda Sveikatos apsaugos ministerijos parengto „Vaistų prieinamumo gerinimo ir jų kainų mažinimo priemonių plano“ (toliau – Planas) priemonių įgyvendinimas. Ar jis pasieks keliamus tikslus, ar atpigins vaistų kainas, padidins jų prieinamumą? O gal atsitiks priešingai?
Apie tai diskutuoja sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius, Etinių farmacijos kompanijų asociacijos direktorė dr. Jolanta Dičkutė, Vaistų gamintojų asociacijos direktorius dr. Albertas Bertulis, Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos direktorė Elena Kvedarienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorės pavaduotoja Žaneta Girdvainytė ir Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas prof. Eduardas Tarasevičius. Diskusijos dalyvius kalbino „Lietuvos sveikatos“ vyr. redaktorės pavaduotojas Algirdas Valentas

A. Valentas (A.V.):- Kaip sekasi įgyvendinti Plano priemones? Gal jau galite pasakyti apie pasiektus rezultatus?
M.Marcinkevičius (M.M.): - Planas buvo patvirtintas pernai liepą, o iki tol mes su čia esančiais žmonėmis apie pusę metų diskutavome ir priėjome kompromisinių sprendimų. Vieniems dalykams vieni nepritarė, kitiems kiti, tačiau tokių, kuriems nepritarė visos pusės, tikrai neatsirado. Ir dabar jis yra įgyvendinamas pagal planą. Priemonių tikrai labai daug, bet pačios labiausiai žinomos apima nekompensuojamų vaistų antkainių ribojimą, taip pat, ką greitai pamatys pacientai, monitorių atsiradimą vaistinėje. Yra ir daugiau kitų priemonių, kurios šiandien dar nėra įsigalioję, kaip kompensuojamųjų vaistų rašymas bendriniais arba tarptautiniais pavadinimais, taip pat grupavimo tvarka, tačiau ir ties šiomis priemonėmis aktyviai dirbama. Kiti dalykai, kaip priemokų kompensavimo tvarka, pagal planą turėtų būti parengti pirmame ketvirtyje. Dauguma šių priemonių pasimatys naujajame Kainyne, kurį tikimės išleisti balandžio mėnesį.
Noriu pažymėti, kodėl šis planas atrodo radikalus. Anksčiau visos priemonės buvo skirtos tik PSDF lėšų taupymui. Visiškai nebuvo ministerijos veiksmų, kurių tikslas būtų sumažinti gyventojų išlaidas. Tai vaistų priemokų reguliavimas ir visos nekompensuojamųjų vaistų rinkos reguliavimas. Dėl to tam tikrai verslo daliai tai buvo gana didelės naujovės, nes anksčiau į šias sritis valstybė nė kiek nesikišo. Yra įvairių nuomonių, ar tai gerai, ar blogai. Laisvosios rinkos rėmėjai sako, kad išvis nereikia kištis į rinką, kur valstybė nekompensuoja, bet, mūsų manymu, vaistas nėra paprasta prekė, o valstybė turi saugoti vartotoją.  
Dviejų mėnesių duomenimis, PSDF lėšos vaistų kompensavimui yra ženkliai sumažėję ir mes telpame į numatytą šių metų biudžetą, kuris yra 107 mln. litų mažesnis nei pernykštis. Jeigu pavyksta tokią sumą sutaupyti, vadinasi, planas nėra blogas.
Ir noriu pabrėžti, kad visos sutaupytos lėšos tikrai bus skirtos naujiems vaistams įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą.

A.V.: - Neseniai buvote susitikusi su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku, turbūt nėjote pasigirti? Rengėte ir spaudos konferenciją. Kokių priekaištų EFA turi šiam planui?
Jolanta Dičkutė (J.D.): - Pagrindinis klausimas - naujų referentinių valstybių atsiradimas, kas, mūsų nuomone, sumažins bazines kainas ir dėl to padidės pacientų priemokos. Tai buvo pagrindinė žinia spaudos konferencijoje. Ir netgi diskutuojant su SAM atstovais, jie iš dalies pripažįsta, kad nemaža dalis vaistų tuo požiūriu pabrangs, kadangi sumažės bazinė kaina. Deja, vis tiek nebuvo atsižvelgtą į šią situaciją, juo labiau, kad buvo apskaičiuojama praėjusių metų kainomis, o šiais metais kainos yra sumažėjusios. Rumunijos įtraukimas į referentinių valstybių krepšelį yra didelis minusas dėl to, kad ten yra aukštas korupcijos lygis ir nėra patikimos duomenų bazės. Vasario mėnesy aš Briuselyje dalyvavau posėdyje, kur rumunų asociacijos, tokios kaip EFA, vadovas pasakojo, kad situacija Rumunijoje šiuo metu yra tragiška. Jie sveikatos draudimo biudžetui turi lėšų tik pusei metų, o kompensuojamiems vaistams apmokėti – tiktai dviem mėnesiams. Jų vaistų kainos stipriai krenta, taigi tokią šalį įdėjus į referentinių valstybių krepšelį, bazinė kaina gali važiuoti gerokai žemyn ir mes manome, kad net ir gamintojams mažinant kainas, priemokos augs.

A.V.: - O kaip keisis, jeigu keisis, etinių, inovacinių vaistų prieinamumas?
J.D.: - Mes galvojame, kad prieinamumas blogės. Dabartinėje ekonominėje situacijoje, kada mažėja pensijos, o pagrindiniai kompensuojamųjų vaistų vartotojai yra pensininkai, natūralu, kad jie nepajėgs vis daugiau prisimokėti už patentinius vaistus ir bus priversti rinktis pigesnius. Vienareikšmiškai - prieinamumas blogės.
- Atrodo, kad situacija eina į naudą Vaistų gamintojų asociacijai, kurioje vyrauja generinių vaistų gamintojai. Kaip asociacija vertina situaciją?
Albertas Bertulis (A.B.): - Mes penkti metai ruošiame studiją, kurioje apžvelgiame generinių vaistų situaciją mūsų šalyje ir Europos Sąjungoje. Ir tikrai - 2009 metais pastebėjome, kad pirmą kartą nuo 2007 metų atsirado 4,75 proc. generinių vaistų augimas. Tai, aišku, gražus pavyzdys, tačiau augimą sąlygojo ne tai, kad būtų imtasi kokių nors priemonių, bet vien tai, kad per tą laikotarpį daugiau generinių vaistų buvo įrašyta į kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir sumažėjo etinių vaistų įtraukimas. Kitokių svertų, kurie, kaip ir Planas deklaruoja, skatintų generinių vaistų vartojimą, dar ne visai pastebėjome.
Kaip socialiniai partneriai, mes Planui irgi teikėme argumentus. Aišku, iš jo rengėjų sulaukdavome kompromisų, tačiau buvo atvejų, kai būdavo pateikti argumentai, jiems pritarė ir kiti socialiniai partneriai, tačiau ministerija vis tiek lieka prie savo nuomonės ir mums tai yra nesuprantama.

A.V.: - Su kuriomis Plano priemonėmis nesutinkate?
A.B.:  - Viena tokių – receptų rašymas tarptautiniu pavadinimu, atsisakant dabar galiojančios tvarkos, kada rašoma tarptautiniu pavadinimu, bet nedraudžiama skliausteliuose įrašyti ir prekinio. Norima grįžti prie rašymo tik tarptautiniu pavadinimu ir ta tvarka per septynerius metus jau du kartus keičiama. Nors buvo pateikti pakankamai svarūs argumentai, kuriems pritarė ir gydytojų, ir pacientų organizacijos, vis tiek ministerija lieka prie savo nuostatos, motyvuodama, kad tai, girdi, sumažins tikimybę farmacininkams įtakoti gydytojus. Kažin, ar toks teiginys yra priimtinas, nes visi žino, kad yra daug mechanizmų, kurie gali toliau veikti.
Mus neramina ir SAM siūlomi variantai dėl medicinos atstovų. Dabar vaistų atstovų vizitai yra leidžiami, jie reglamentuojami. Paskutinis ministerijos variantas nori apskritai uždrausti vizitus, juos pakeitus į tokius, kada medicinos atstovas negali susitikti akis į akį su gydytoju. Jam paliekama teisė tiktai dalyvauti bendruose gydymo įstaigos renginiuose ir teikti informaciją. Manome, kad jei norima padidinti viešumą, sumažinti korupciją išrašant vaistus, kažin ar tai duos rezultatų. Nuskriausime gydytojus, kurie praras galimybę gauti specifinę informaciją, nukentės ir pacientas.
Iš principo šį Planą vertiname teigiamai, bet kalbėti apie jo rezultatus yra ankstoka ir reikia palaukti, kadangi beveik visos priemonės paliečia rinkos mechanizmus. Dirbtinai bandoma reguliuoti rinką. Suprantame, kad tai daroma remiantis kai kurių Europos šalių patirtimi ir Lietuva nėra unikali. Bet konkrečių skaičių, kaip bus, mes linkę palaukti du tris mėnesius, kada rinka parodys, kiek šis Planas duoda realios naudos.
M.M.: - Noriu pastebėti, kad mes atsižvelgėme į partnerių nuogąstavimus ir sprendimai dėl vaistų receptų rašymo nėra priimti, nors tai galėjome labai greitai padaryti. Tas pats ir dėl atstovų vizitų, tai nėra galutinis variantas. Aš suprantu nuogąstavimus, bet nereikėtų apie tai kalbėti kaip jau apie įvykusį faktą ir padarytą klaidą. Kol kas nei viena, nei kita priemonė nėra įgyvendinta būtent dėl to, kad mūsų socialiniai partneriai atkreipia dėmesį į galimas neigiamas pasekmes.

A.V.: - Ko galima tikėtis iš kompensuojamųjų vaistų grupavimo? Kaip jis paveiks priemokas?
M.M.: - Tas pats yra ir su vaistų grupavimu, kuris irgi į Planą įtrauktas, tačiau girdėdami abejones, kad grupavimas tikrai gali išauginti priemokas, labai atidžiai žiūrime įvairių šalių patirtį. Žadame konsultuotis su tomis šalimis, kurios yra įdiegusios, ką jos daro, kad priemokos neaugtų. Todėl kritikuoti tvarkas, kurių dar nėra, būtų ne visiškai korektiška. Tai yra tik siekinys, tikslas. Svarbu, kaip tikslas bus įgyvendintas, kad nebūtų blogų pasekmių.
J.D.: - Patarėjas pabrėžė, kad remiantis pirmųjų dviejų mėnesių rezultatais, išlaidos vaistams, ko gero, nebus viršytos ir mes galvojame, kad koks nors drastiškas grupavimas būtų visiškai nereikalingas žingsnis. Tada jau būtų taupymas dėl taupymo. Aišku, labai gražiai skamba pažadai pradėti „judinti“ rezervinį sąrašą, deja, dar nėra jo išjudinimo tvarkos. O tai turėtų būti daroma kuo skubiau, kad atsiradus laisvų lėšų, būtų galima daugiau vaistų kompensuoti.
Bet mane labai neramina naujas Farmacijos įstatymo 57 straipsnio pakeitimo projektas - nuolaidų vaistinėse ir priemokų „dengimo“ draudimas. Projekto teikėjų motyvai yra gana abejotini, ypač esant dabartinei sudėtingai ekonominei situacijai. Pasakyti pensininkams, kad reikės patiems susimokėti visą priemoką, kai kurioms partijoms tai būtų savižudiškas politinis žingsnis.
M.M.: - Šis įstatymo projektas yra ne ministerijos ir ministerija nepritaria tai formuluotei. Ministerija taip pat yra numačiusi reguliuoti priemokas, bet reguliuoti kitaip – kad jos būtų prieinamos visose vaistinėse. Tai būtų atvirkščias variantas, negu siūloma. Niekaip nerandu logikos, kodėl reikėtų drausti nuolaidas, jeigu gamintojas sutinka.  
Eduardas Tarasevičius (E.T): - Mane šiek tiek stebina, kad mes niekaip negalime elgtis kaip Europos Sąjungos šalis. Kitose šalyse nėra lietuviškos patirties, kada kompensuojama priemoka pacientams. Mes turime turėti tokią sistemą, kad nereikėtų priemokų. Pažiūrėsime, kiek pasiteisins dabartinė SAM politika, bet ji eina ta linkme, kad visose vietose vaistai būtų prieinami ir kad kainos būtų įperkamos.
Štai Etinių farmacijos kompanijų atstovė paminėjo, kad jeigu taikysime kokį nors farmakoterapinį grupavimą, priemokos augs. Beje, jį reikia išnagrinėti. Kai kurios Europos Sąjungos šalys taiko, bet negalima aklai priimti. Bet jeigu kalbama, kad padidės priemokos, tai bus lietuviškas variantas: vaistinių tinklai pasakys, kad mes apmokame 100 procentų priemokas. Jau tiek kartų kilo kainos, vis tiek mūsų vaistinių tinklai, bekovodami (man rodos, tai nesąžininga kova) su nepriklausomomis vaistinėmis, visą laiko sako – mes primokėsime. Tada Seime politikai – o kokia čia problema, jei vaistinių tinklais turtingi ir sumokės priemokas pacientams? Taigi problema, kad pakils priemokos, atkrenta. Man rodos, mūsų vaistinių tinklai kažkada prieis liepto galą, kai nebeturės iš ko kompensuoti priemokų.

A.V.: - Profesoriau, Jūs pasisakote už generinius vaistus. Ar optimalus Lietuvoje etinių ir generinių vaistų santykis ir kokia tvarka turi būti rašomi receptai?
E.T.: - Aš agituoju už pusiausvyrą tarp etinių ir generinių, nes jeigu nėra, kuo generinių pakeisti, reikia vartoti etinį. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose per paskutinius dešimtmečius gydytojų išrašomų generinių vaistų kiekis nuo 20 išaugo iki 50 proc. Jei jau JAV taupo lėšas, mums ypač krizės metus irgi reikia taupyti. Aš, būdamas vaistų chemijos specialistas, tikrai galiu patvirtinti, kad vaisto veikimas bus analogiškas, nepaisant, kokia – etinė ar generinė – firma jį pagamins. Tuo labiau, kad šiuo metu nebėra didelės takoskyros tarp etinių ir generinių kompanijų.
O dėl receptų rašymo, tai Lietuvoje buvo bandymų taikyti ir vieną, ir kitą metodą. Manau, kad reikėtų pažiūrėti, kaip daroma kitose šalyse, toje pačioje JAV ir rašyti tarptautiniais pavadinimais. Taikyti šį pavadinimą mus ragina Pasaulio sveikatos organizacija, tokia yra jos politika. Bet didžiausia Lietuvos bėda, kad mes neturime Nacionalinės vaistų politikos programos. O toje programoje taip pat buvo numatyta generinių vaistų vieta ir jų rašymo receptuose tvarka. Taigi kompensuojamieji turi būti rašomi tarptautiniais pavadinimais, o gydytojui reikia palikti teisę tais atvejais, kada pacientui dėl kokių nors priežasčių vaistas gali sukelti alerginių ar kitų šalutinių poveikių, įrašyti skliausteliuose konkretų vaistą.

A.V.: - O kaip Planas paveiks vaistinių tinklų veiklą? Juk atsiranda ir naujovė – monitoriai vaistinėse? Ar jie padės išsirinkti pigesnius?
Elena Kvedarienė (E.K.): - Kadangi Plano tikslas buvo sumažinti PSDF biudžeto išlaidas ir sumažinti gyventojų išlaidas, matau, kad PSDF išlaidos tikrai yra mažinamos, bet tikrai nėra nė vienos priemonės, kad sumažėtų gyventojų išlaidos. Ir grupavimas, ir visos kitos, tik didina.
Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad dar yra nepriimtas receptų rašymas tarptautiniu pavadinimu, grupavimas irgi nepriimtas. Bet viskas pradėta daryti nuo antro galo, dėl to, kad vaistinėms jau yra sureguliuoti antkainiai ir yra įvesti monitoriai. Kam tie monitoriai, jeigu svarstoma, ar įversti ar neįvesti nuo liepos 1 dienos rašymą tarptautiniu pavadinimu? O vaistinės turi nuo balandžio 1 dienos statyti monitorius. Jeigu rašymo tarptautiniu pavadinimu nebus, tai ir monitorius nereikalingas. Mes, net penkios vaistinių asociacijos, pasirašėme kreipimąsi, kad monitorių įdiegimo efektyvumas nėra įrodytas. Valstybinė ligonių kasa atliko tyrimus, kad vaisto pasirinkimą 70 proc. įtakoja gydytojas, 20 proc. vaistininkas ir tik 10 proc. – pats gyventojas. Dabar rašoma tarptautiniu pavadinimu, o išimtis skliausteliuose, bet vaistininkai jau gauna lapelius, kuriuose yra parašytas vaisto pavadinimas. Ir vaistininkas tikrai neįkalbės kitokio, nes gydytojas yra autoritetas. Monitorių įdiegimas, ko nėra nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje, iš tikrųjų neefektyvus.
Kalbant apie receptų išrašymą tarptautiniais pavadinimais, aš nežinau, kaip bus dėl atsakomybės perkėlimo vaistininkui. Tik laiko klausimas, kada atsakomybė bus perkelta vaistininkui, jeigu ne tą vaistą išduosime. Mes turėsime gydyti ir neaišku kaip. Jau dabar pasirodo straipsnių, kad anksčiau žmogus vartojo etinį ir vaistininkas išdavė generinį vaistą, o žmogaus sveikata pablogėjo. Pinigų sutaupyta, deja, sveikatos sąskaita. Iš tikrųjų vaistininkai yra tarp dviejų ugnių ir nežinau, kaip toks dalykas bus traktuojamas. Manau, kad dabartinė tvarka, kai rašomas tarptautinis pavadinimas ir skliausteliuose išimtis, yra labai gera.
J.D.: - Noriu prisiminti spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Labanauskas...
M.M.: - Gal priminkite, kad prof. Labanauskas yra Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentas. Jis prisistatinėja kitu vardu, bet turi pasakyti teisybę, kad yra susijęs su vaistų pramone ir negali būti objektyvus.  
J.D.: - Yra Pacientų žalos sveikatos atlyginimo įstatymas, kuriame apibrėžta gydytojo atsakomybė ir jeigu ta atsakomybės bus permetama vaistininkui, tai kaip bus ta atsakomybe dalinamasi ir kas už tai atsakys?
M.M.: - Norėčiau kreiptis į profesorių Tarasevičių. Ar yra nors vienas įrodymas, kad generiniai vaistai yra blogesni? O jeigu taip, tai kodėl jais leidžiama prekiauti?
E.T.: - Tokių straipsnių, kaip ponia Kvedarienė pasakė, bus visą laiką. Kova tarp generinių ir etinių vyksta, vyks ir nereikia dėl to išgyventi. Bet tada pažiūrėkime, ką daro mūsų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Mes turime vadovautis šia institucija, kur yra surinkti ekspertai ir jeigu ekspertai priima generinį vaistą ir pagal visus bioekvivalentiškumo tyrimus jį praleido, tai apie ką kalbame?
O jeigu ekspertai blogai dirba, kelkime tuos atvejus, kad buvo registruotas neatitinkantis parametrų vaistas.
Kita vertus, PSO ir kitos institucijos pripažįsta, kad vaistų ekspertas yra vaistininkas. Nė vienas gydytojas neanalizuoja vaistų taip giliai kaip vaistininkas.
J.D.: - O ar jis žino kiekvieno paciento asmeninę būklę, ar žino jo gretutines ligas?
E.T.: - Daugelio dalykų nežino, nes gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimas nėra pakankamas. O jis turi būti glaudus, nes, jeigu kalbame apie farmakoterapinį vaistų grupavimą, vaistininkų ir gydytojų veiksmai turi būti labai suderinti. Reikia kuo greičiau įvesti elektroninį receptą, kur turi būti visi duomenys, ir vaistinėje turi būti vedamas paciento būklės stebėsena. Pacientas turi būti pirmoje vietoje ir jeigu vaistininkui neaišku, jis turi susisiekti su gydytoju. Nei vienam, nei kitam neleista paciento sąskaita daryti „biznį“ arba gauti kokius nors finansinius dividendus. Mes niekaip negalime iš mirties taško išjudinti farmacinės rūpybos, kadangi vaistininkas yra tarp kūjo ir priekalo, jis negali pasidomėti paciento būkle ir sveikata, jeigu jam nurodoma, kokį jis vaistą turi parduoti.

A.V.: - Kaip pastačius monitorių bus išlaikomas paciento privatumas?
J.D.: - Privatumo monitorius nepadidins. Mes netgi galvojame, kad monitorių įvedimas padidins eiles. Kol kiekviena močiutė išsitrauks akinius pažiūrėti, ką ten vaistininkas rodo, kol ką....
M.M.: - Dėl privatumo gal nejuokaukime, kad šios problemos negalima išspręsti. Labai paprasta – pastatykite eilę metru toliau, ir problema išspręsta.
J.D.: - O kiek yra gerai negirdinčių žmonių. Įsivaizduokit močiutę, kuri ateina su kompensuojamųjų vaistų receptu, juk dauguma tokio amžiaus žmonės. Kol ten su vaistininke susišnekės...
M.M.: - Paskaitykite dabar galiojančius teisės aktus. Vaistinė kiekvienu atveju turi siūlyti pigiausią vaistą. Manau, parodymas monitoriuje yra žymiai greitesnis variantas. O jei mūsų vaistininkai to nedaro, jie nusižengia. Iš tikrųjų pacientas šiandien neapgintas.
Žaneta Girdvainytė (Ž.G.): - Manau, kad esant tokiai žvėriškai konkurencijai tarp vaistinių, kiekvienas save gerbiantis vaistininkas maksimaliai stengiasi, kad išspręstų paciento problemas ir susisiektų su gydytojais, kiek jis tai gali padaryti. Bet mes dabar kalbame apie problemas, kurios yra valstybės, kurios susiję su visa elektronine sistema, kuri leistų mums skirti tinkamus vaistus, leistų bendradarbiauti vaistininkui ir gydytojui, leistų tuo pačiu išspręsti paciento problemas, tuo jam pagerinant prieinamumą arba sumažinant kainas. Bet kaip galima sumažinti kainas, reikalaujant monitorių, kurių tikslingumas yra visiškai abejotinas? Tai 5 mln. litų papildomų išlaidų, kurias patirs visos Lietuvos vaistinės. Šios išlaidos vis tiek guls ant pacientų pečių.
Mano supratimu, labai grubus gydymo vaistininkui perdavimas šiandien yra nepriimtinas, todėl kad Lietuvoje farmacinė rūpyba neegzistuoja, o farmacinė paslauga egzistuoja popieriuje. Kiek šiandien gauname farmacinė paslaugos, tai farmacininko asmeninis reikalas, kaip jis geranoriškai žiūri į pacientą.  
E.T.: - Aš siūlau kitą sprendimą. Nereikia monitorių, o jeigu tinklai turi lėšų, tegu įsiveda. Bet mažos ir vidutinės vaistinės gali didelėmis raidėmis atspausdinti sąrašus, močiutė perskaitys ir konfidencialumas bus išlaikytas. Pasieksime tą patį tikslą, suteiksime informaciją, bet nebūtinai ekrane. Tai bus ir sutaupymas.

A.V.: - Kaip vaistų kainas paveiks nustatyti antkainiai nekompensuojamiesiems vaistams?
Ž.G.: - Buvo paminėta, kad Plano įgyvendinimo rezultatas - PSDF išlaidų sumažėjimas per kelis šių metų mėnesius. Nebent sutaupėte med. prekių sąskaita, nes kitos Plano priemonės, kurios taupytų PSDF lėšas, tiesiog nebuvo priimtos. Tendencija rinkoje yra akivaizdi. Praeitų metų pradžioje drastiškai krito maisto papildų ir kitų vaistinės asortimento prekių pardavimas. Pernai trečią ketvirtą ketvirtį galėjome stebėti receptinių vaistų pardavimo sumažėjimą. Dabar, net palyginus su praėjusiais metais, vyksta absoliučiai visų vaistų grupių pardavimų kritimas. Tik kompensuojamųjų vaistų kritimas yra mažesnis ir dėl to kompensuojamųjų vaistų dalis vaistinės pardavimuose yra išaugusi. Mes palyginome šiandieninius Lietuvos antkainius kompensuojamiesiems vaistais su visų referentinių valstybių antkainiais didmeniniame ir mažmeniniame sektoriuose ir gavome, kad vidutinės Lietuvoje kompensuojamos vaisto kainos leistinas antkainis yra 3,7 proc. mažesnis už mažiausią visose referentinėse valstybėse esantį antkainį. O juk kalbame apie vaistinės 60 proc. apyvartą. Tai jau neatrodo labai normalu.
Kalbant apie patvirtintus nekompensuojamųjų vaistų antkainius, vidutinei vaisto kainai antkainis yra tik 0,9 proc. aukštesnis už mažiausią, esantį tarp kitų referentinių valstybių. Noriu „pasveikinti“ ministeriją, kad tikrai padarėte mažmenininkams ir didmenininkams mažiausius antkainius Europoje tarp aštuonių referentinių valstybių. Vaistinės dar neįsigaliojus naujiems antkainiams jau gana sparčiai užsidaro. Situacija rinkoje tokia, kad ir farmacijos verslas kenčia nuo krizės pasekmių ir tikrai drastiškai krenta apyvartos.
Esame anksčiau skaičiavę, kokių pasekmių atneš nauji antkainiai nekompensuojamiesiems vaistams. Lietuvoje galėtų išlikti 3 dideli vaistinių tinklai -„Eurovaistinė“, „Camelija“ ir „Gintarinė vaistinė“.
M.M.: - Kada mes žiūrėjome vaistų antkainius, jie gavosi tikrai aukščiau Europos Sąjungos vidurkio. Be to, norėčiau nesutikti dėl to, kad antkainiai bus naudingesni vaistinių tinklams. VVKT tyrimas aiškiai parodė, kad vaistinėms nustatyti antkainiai vidutiniškai nėra mažesni už dabar taikomus. Pagrindinis sumažinimas tenka didmeninio platinimo įmonėms. Todėl noriu dar kartą pabrėžti, kad jeigu vaistinės dėl antkainių ir nukentės, tai minimaliai. Daugiau pažaboti būtent didmenininkų apetitai ir taip užkertamas kelias didmenininkams žlugdyti mažąsias vaistines. Didmenininkai savo vaistinėms pardavinėja žymiai mažesnėmis kainomis ir tuo žlugdo nepriklausomas vaistines.
Ž.G.: - Vidutinė didmeninė nekompensuojamojo vaisto kaina yra apie 5 eurus, tai antkainis yra nustatytas lygus Estijos antkainiui ir tai yra mažiausias tarp aštuonių referentinių valstybių. Iš tikrųjų vaistinėms nėra suteikta normalių sąlygų, o pavienėms vaistinėms - ypač.
M.M.: - Man sunku diskutuoti, iš kur jūsų skaičiai. VVKT ir Farmacijos departamentas pateikė kitus. Mes tikrai žiūrėjome ir galiu pakartoti, kad vaistinėms nustatyti antkainiai vidutiniškai nėra mažesni už dabar esančius.

A.V.: - Apibendrinant, pasakykite, ko tikitės iš Vaistų prieinamumo gerinimo plano, mažesnių ar didesnių vaistų kainų?
E.T.: - Pagyvensim, pamatysim, ar sumažės kainos. Kiekviena valstybė, ypač kalbant apie kompensuojamuosius vaistus, stengiasi reguliuoti šią sritį. Mūsų politikai sprendžia klausimą šiuo būdu. Niekas mums nedraus, jeigu nepatiks situacija, grįžti prie šio klausimo ir pataisyti. Bet iš anksto nubraukti šių pasiūlymų aš nedrįsčiau.
J.D.: - Aš noriu priminti pridėtinės vertės mokestį, kurio nepadidinus, būtų nereikėję mūsų diskusijos. Susitikime su ponu Matulu šį klausimą kėlėme ir, kiek žinau, finansų ministrė irgi nusiteikusi, kad lengvatinio tarifo galiojimas kompensuojamiesiems vaistams tikrai bus pratęstas, o dėl nekompensuojamųjų vaistų yra visokių minčių. Bet esant surenkamam bendram Lietuvos biudžetui, irgi yra gana pozityviai žiūrima į tai, kad vaistams PVM neturi būti toks pat, kaip suknelėms ir batams. Manau, politikai irgi galvoja apie ateinančius rinkimus ir tą argumentą jie gali panaudoti rinkiminėje kovoje.  
A.B.: - Mes linkę palaukti, priimtos Plano priemonės turi pasireikšti, tada pažiūrėsime, kokie bus rezultatai. O dėl nepriimtų ir dar diskutuotinų priemonių, tikimės, kad diskusija su socialiniais partneriais tęsis, kadangi ir ministerijos, ir verslo atstovų vienas tikslas - socialinė atsakomybė prieš ligonį ir maksimalus jo interesų tenkinimas.
E.K.: - Mes galvojame, kad kai kurios priimtos priemonės yra tikrai nereikalingos, o dėl antkainių, tai jie priimti, ir dabar galime tik žiūrėti, kaip praktiškai gyventojams sumažės kainos.
Ž.N.: - Skaičiai rodo, kad kai kurie vaistai pigs, kai kurie galbūt brangs. Nepamirškime, kad pigimas ar brangimas priklauso ir nuo gamintojų geranoriškumo. Vaistinės ir didmenininkai apriboti antkainiais, o gamintojai, tikėkimės, taip pat bus linkę sumažinti deklaruotas kainas. O dėl kompensuojamųjų vaistų, galiu tik tiek pasakyti, kad Lietuvos vaistininkai ir didmenininkai jau nuo 2002 metų nepadengia šių vaistų pardavimo kaštų, kurie labai juokingai – tik 17 proc. – išaugina vaisto kainą.

A.V.: - Kokia artimiausi ir kiek griežti bus ministerijos planai vaistų kainų mažinimo kryptimi?
M.M.: - Veiksmai nei griežti, nei negriežti. Mes ir prieš kurdami Planą, ir dabar nuolatos tariamės. Bendra pozicija, kad vaistai turi atpigti, tikrai griežtai išliks. Ir visos Plane numatytos priemonės tikrai bus įgyvendintos. O ten kur kyla diskusijų, girdim, diskutuojam, remiamės tarptautine patirtimi, bet tikrai neatsisakome nė vienos priemonės. Ir esu įsitikinęs, kad PSDF lėšos ir, svarbiausia, žmogaus kišenė tikrai pajus gerus šio plano padarinius. Kai kurios plano priemonės yra ilgalaikės ir jos pasijus ne šiandien, bet iki metų galo jau galėsime palyginti rezultatus.
- Dėkoju diskusijos dalyviams už dalyvavimą. Kartu noriu palinkėti ministerijai, kad vaistų rinkos reguliavimas tikrai sumažintų kainas  ir kad taikomos priemonės netrenktų antru lazdos galu. Na o vaistų rinkos dalyviams linkėčiau, kad jų dažnai kartojama deklaracija – svarbiausia pacientas – nuolat atsispindėtų praktikoje. 

Algirdas Valentas, "Lietuvos sveikata"