Straipsniai

Nuo šių metų balandžio 1 dienos galioja didmeniniai ir mažmeniniai antkainiai nekompensuojamiems vaistams, o iki balandžio 10 dienos turėjo būti deklaruota nekompensuojamojo vaistinio preparato kaina. Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiame pasitarime, plačiai atstovaujamame farmacijos rinkos dalyvių, buvo keičiamasi informacija, kaip sėkmingai įgyvendinamos šios Vaistų prieinamumo gerinimo ir jų kainų mažinimo plano priemonės.

Pasirodo, iš pirmo žvilgsnio paprastas dalykas, kaip vaistų antkainių paskaičiavimas, slepia nemažai povandeninių rifų.

Antkainis prie antkainio
Įstatymas dėl vaistų antkainių reguliavimo įsigaliojo ir, atrodytų, belieka vykdyti - prie vaisto kainos reikia pridėti antkainį, paskaičiuotą pagal ministerijos sudarytą lentelę. Pirmiausia prideda didmeninės vaistų prekybos įmonės, o paskui nuo šios sumos prekybinį antkainį apskaičiuoja mažmeninės vaistų prekybos įmonės arba vaistinės.
Na, o jeigu kažkas egzistuoja dviejuose asmenyse, jeigu didmenininkas ir mažmenininkas sutampa - irgi tas pats.
Pasak antkainius prižiūrėti įgaliotos institucijos - Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos - viršininko Gintauto Barcio, prie kainos pridedami du antkainiai - didmeninis ir mažmeninis. Tik ne aritmetiškai sumuojant, o nuo didmeninės kainos su antkainiu skaičiuojamas mažmeninis antkainis.
Kaip pabrėžė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius, galima nusistatyti mažesnį antkainį. Galima pardavinėti ir visai be antkainio. Svarbu žiūrėti, kad jie būtų ne didesni, nei nustatyti įstatymu.

Įvedė dar vieną kainą

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius: - Deja, anksčiau dialogas vyko tik dėl to, kad nebūtų jokių antkainių, ir jokie pasiūlymai nebuvo teikiami. Mūsų kaltė ta, kad galbūt nežinojome kai kurių verslo niuansų.

Taigi viskas paprasta, tik ne veltui sakoma, kad sudėtingumas paprastume. Mat aiškinantis, kaip skaičiuoti antkainius, iškilo klausimas, griaunantis sistemą, - o nuo kokios kainos?
Įstatyme viskas aišku - nuo deklaruojamos. Praktikoje - nelabai, nes neaišku, kas yra deklaruojamoji vaisto kaina. Juk tas pats vaistinis preparatas toje pačioje vaistinėje tuo pačiu metu gali turėti keletą kainų. Tarkime, būti nuskriaustas kainos atžvilgiu - jos neturėti. Štai vyksta akcija: perki purškalo nuo slogos, antras flakonėlis veltui. Nuo kokios kainos skaičiuoti antkainį šiuo atveju?
Kadangi ribotų antkainių tikslas - atpiginti vaistus, aiškus daiktas, geriau skaičiuoti nuo mažesnės. Bet antkainis nuo nulio ir bus nulis. Kas liks vaistinei? O kaip su tuo minėtu flakonėliu, kuris parduotas?
Paprastą dalyką sujaukė pati ministerija, komentuodama Farmacijos įstatymo pakeitimus dėl antkainių taikymo. Ėmė ir išsiuntinėjo rinkos dalyviams aiškinamąjį raštą, o jame šalia deklaruojamos kainos atsiranda įsigijimo kaina. Raštas papiktino rinkos dalyvius. Anot SAM Farmacijos departamento direktorės Gitos Krukienės pasiteisinimo, tai yra joks ne teisės aktas, tik departamento išaiškinimas posėdžiui.
Bet farmacininkai vieningai tvirtina, kad antkainius primygtinai raginama skaičiuoti nuo įsigijimo kainos.

Yra daug išlygų
Kad ir kas ką sakytų, šventas vaisto kelias pas žmogų pirmiausia yra prekyba. O prekyboje, kaip žinoma, galioja savos taisyklės.
Pavyzdžiui, gamintojas prašo išankstinio apmokėjimo ir už tai siūlo nuolaidą. Jeigu verčiama antkainį skaičiuoti nuo nuolaidos kainos, taikyti išankstinį apmokėjimą neapsimoka, nes įmonė iš to nieko neuždirba. “Jeigu bus tokia tvarka, automatiškai prarandamos papildomos pajamos įmonėms ir biudžetui. Ar tai normali situacija? Ir kam tada iš viso tos deklaruotos kainos? Tada skaičiuokime nuo įsigijimo kainų. Nes kam tada sistema, jei ji neturi prasmės”, - piktinasi UAB “Limedika” atstovas Alvydas Turskis.
Kitas pavyzdys - natūrinė nuolaida. Gamintojas siūlo didesnį kiekį vaistų, o kad pirktų, dalį pakuočių atiduoda veltui. Šios pakuotės dažnai apiforminamos kaip pirktos po vieną centą. Arba siūloma besibaigiančio galiojimo vaistų ir taikoma dar didesnė nuolaida, nes mažmenininkas rizikuoja - gali nebesuspėti parduoti ir vietoj pelno mokės už utilizaciją.
Pasitaiko, kad iki balandžio 1 dienos ir vėliau tas pats vaistas įsigyjamas skirtingomis kainomis. Nuo kurios tada skaičiuoti antkainį? Išimčių gali būti visokių ir jos nenori tilpti į bendrą taisyklę.  
UAB “Armila” direktoriaus Remigijaus Mielinio pastebėjimu, kompensuojamųjų vaistų sistemoje galimos visos nuolaidos. Nupirkus pigiau, galima parduoti brangiau iki leistinos maksimalios kainos, o nekompensuojamųjų vaistų sistemoje kažkodėl bandoma padaryti kitaip. Jo manymu, reikia pakeisti atskaitos tašką skaičiavimui - įsigijimo kainą į deklaruotą. Būtų paprastas ir aiškus sprendimas.
Provincijos vaistinės asociacijos valdybos pirmininko Sauliaus Jasiulevičiaus įsitikinimu, vaistinėms turi būti paliktas pereinamasis laikotarpis likučiams išsiparduoti. “Antkainis dedamas pirkimo proceso metu. Sugebėkite uždėti tam, kas jau buvo nupirkta”. Norint sužinoti, kokį antkainį taikyti iki balandžio 1 dienos pirktiems vaistams, reikia atlikti milžinišką darbą ir išnagrinėti šūsnį sąskaitų. O ir taisyklių perkainavimui - jokių. Jokių garantijų, kad nusipirkai ir galėsi normaliai parduoti.

Kaltina vieni kitus
M.Marcinkevičius apgailestavo, kad tik kritikuojama ir neteikiami konkretūs pasiūlymai. Seime projektas buvo svarstytas labai ilgai, farmacininkai puikiai žinojo, kokios formuluotės, todėl ir jie turėtų prisiimti dalį atsakomybės. “Jeigu būtumėte dirbę kartu ir teikę siūlymus, manau, siūlymai būtų buvę išgirsti”.   
G.Barcys buvo dar labiau kategoriškas. Anot jo, nereikėjo lakstyti po televizijas ir šūkauti, kad “nieko nemažinsime ir pardavinėsime, kaip norime”. Paskui viską išsrėbt tenka visiems kartu.
Tuo tarpu didmenininkai ir vaistininkai tikina, kad į pasiūlymus nebuvo reaguota ir jokios diskusijos nevyko.
Šią savaitę VVKT žada pradėti tikrinti, kaip kinta kainos. Iš pradžių bus tikrinamos tik pačios perkamiausios pakuotės, kurios nesikaupia sandėliuose.    
Pasak M.Marcinkevičiaus, kartu su Mokesčių inspekcija bus gilinamasi ir į visas nuolaidų sistemas.

Komentaras:
Alvydas Turskis, vaistų didmeninė prekyba:
- Sistema numatyta tokia, kad būtų remiamasi deklaruojamomis kainomis, kaip dabar yra su kompensuojamais vaistais. Gamintojas deklaruoja kainą, nuo jų skaičiuojami antkainiai. Lyg ir nekompensuojamiems tą patį norėtų daryti. Tačiau dabar atsiranda motyvas, kad deklaruotos kainos yra lyg nežinia kam, nes mes turėtume antkainį dėtis nuo savo pirkimo kainos. Jeigu jos bus aukštesnės, mes vis tiek turime laikytis deklaruotų, bet jeigu žemesnės, turime antkainį dėti nuo žemesnių.
Kodėl mes tuo nesidžiaugiame? Pavyzdžiui, išankstinis mokėjimas. Gamintojas siūlo 3-5 proc. nuolaidą, bet mokėkite iš anksto. Jeigu mes galime banke pasiskolinti, sakykim, už 3 proc., laimime 1 procentėlį. Tai yra mūsų papildomas uždarbis. Iš to dar mokesčiai. Jeigu liepia dėti antkainį nuo nuolaidos kainos, tada viskas netenka jokios prasmės, dar būsime praradę bankines palūkanas. Tada mes sakome - jokių išankstinių mokėjimų. Atitinkamai - mūsų uždarbis mažėja, mokesčiai valstybei mažėja.
Kita situacija - liko 4-5 mėnesiai galiojimo, siūlo už pusę kainos. Mes galime iš tos nuolaidos uždirbti truputį daugiau, prisiimti riziką ir bandyti parduoti. Tačiau jeigu mums liepa dėti antkainį nuo pirkimo kainos, vėl šis veiksmas netenka absoliučiai jokios prasmės.
Dar yra visokios nuolaidos nuo apimčių. Jeigu jie visa tai padarytų, tai iš mūsų atima daugybę galimybių teikti paslaugas ir uždirbti. Ir tai dar vienas smūgis Lietuvos biudžetui. Apie tą irgi reikėtų galvoti, ne tik apie antkainius.
Mano manymu, taip atsitinka dėl neišmanymo. Tai yra Sveikatos apsaugos ministerija, ji gali tikrinti vaistų kokybę, bet  skaičiavimas čia nėra stiprioji pusė. Nėra tikrų ekonomistų. Aš nesakau, kad neišmanymas yra piktybinis, bet vis tiek kenkia. Man atrodo, jie jau suprato ir  galbūt klaidas taisys.

Algirdas Valentas, "Lietuvos sveikata"