Straipsniai

Gegužės 1 dieną baigsis pereinamasis laikotarpis ir vaistinėse turės būti įdiegti monitoriai, kuriuose pirkėjai galės perskaityti informaciją apie priemokas
kompensuojamiesiems vaistams. Lietuva - pirmoji Europoje diegia šią kontrolės sistemą.

Daug tikisi iš sistemos
Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus, monitoriai ne tik padės įsigyti vaistą su mažesne priemoka, bet ir bus geras kontrolės mechanizmas gydytojams. Dabar žmogus negali pasitikrinti, kokį vaistą jam išrašo gydytojas, o jeigu pradeda kontroliuoti ministerija, gydytojai ima piktintis, jog kišamasi į gydymo procesą. Nuo šiol pats žmogus galės kontroliuoti gydytoją, kad jis nepiktnaudžiautų pasitikėjimu.
Monitorių vaistinėje turės būti tiek, kiek bus vietų darbui su pirkėjais. Juos vaistinės turi nusipirkti pačios, o programą gali nemokamai gauti iš ministerijos. Galima susikurti ir savo programą, tačiau ji turi atitikti sveikatos apsaugos ministro patvirtintą formą, nes nustatytos grafos negali būti keičiamos.
Ekrane pacientui rodomas vaisto pavadinimas kartu su gamintojo pavadinimu, didžiausia mažmeninė kaina, valstybės kompensuojama kainos dalis ir didžiausia priemoka. Paskutinė grafa palikta tuščia - joje įrašoma priemoka pritaikius nuolaidą, nes nedraudžiama vaistą parduoti pigiau. Šią grafą užpildys pati vaistinė.  
Taigi pirkėjai matys vaistų eilutę. Rūšiavimas vyksta ne pagal kainą, o pagal mažiausią priemoką, paskaičiuotą vienai tabletei.
M.Marcinkevičiaus manymu, kadangi programinė įranga duodama, vienai darbo vietai įrengti reikės 500, daugiausia 600 litų vienkartinių investicijų. Pasak jo, ministerija tikisi, kad monitoriai per keletą metų pacientams sutaupys ne vieną dešimtį milijonų litų.

Konfidencialumas - ne problema?
Ministerijoje svarstant monitorių įdiegimo klausimą, iškilo įvairių nuomonių. Štai UAB “SERVIER PHARMA” vadovas Mindaugas Papievis pastebėjo: išrašytas vaistas nuo šizofrenijos, o už nugaros stovintis kaimynas medikas supranta, kokiai ligai gydyti skirtas vaistas. Kaip tada?
M.Marcinkevičiaus įsitikinimu, konfidencialumo užtikrinimas yra techninis klausimas. Priemonių yra daug: galima pasukti ekraną, uždėti specialią plėvelę. Galima įdiegti ir bankinę sistemą, kad už nugaros visa eilė nestovėtų. “Dėl techninių smulkmenų neturime atimti iš pacientų teisės žinoti”.
Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos direktorės Elenos Kvedarienės manymu, iniciatyva yra per ankstyva. Dar nenuspręsta dėl receptų rašymo bendriniu pavadinimu, o jau verčiama pirkti monitorius.
Štai dabar rašoma tarptautiniu pavadinimu, o išimtis skliausteliuose, bet vaistininkai jau gauna lapelius, kuriuose yra parašytas vaisto prekinis pavadinimas. Vaistininkas tikrai neįkalbės pirkti kitokio vaisto, nes gydytojas yra autoritetas, todėl monitorių įdiegimas bus neefektyvus.  
Pasak E.Kvedarienės, Eurovaistinės jau buvo įdiegusios ir kabinas, ir bankinę sistemą - išsimuši numeriuką ir prieini po vieną. Bet iškart susidarė eilės, žmonės labai pyko ir sistema buvo panaikinta.
Galų gale rengiama europinė direktyva ir žmonės internete galės pasiskaityti apie receptinius vaistus. Ir jau ateidami į vaistinę žinos, kurie pigesni.   
Pasak E.Kvedarienės, galima privardinti tokių poįstatyminių teisės aktų, kurių vaistinės nevykdo ir negali vykdyti. Pavyzdžiui, vaistinės privalo turėti visų pigiausių vaistų, kuriuos turi didmeninės įmonės. Tačiau kur didmeninių vaistų prekybos įmonių sąrašai su paskelbtomis kainomis?  

Iš patrankos - į žvirblį?
Provincijos vaistinių asociacijos valdybos pirmininko Sauliaus Jasiulevičiaus teigimu, darbas, kodiniu pavadinimu monitorius, yra eilinis didelis šūvis iš patrankos į žvirblį. Pirma, jis perdaug brangus, galbūt buvo galima surasti kitokių galimybių informacijai teikti. Antra, neefektyvus, kol įjungsi, kol “kiekvienai bobulytei” paaiškinsi.
M.Marcinkevičius sutinka, kad tai tikrai didelis šūvis, tik ne į žvirblį, o į labai didelę tvirtovę, dėl ko ir kyla pasipriešinimas.
O monitoriai reikalingi tam, kad pacientas gautų pigesnį vaistą ir nebūtų sąmoningai ar galbūt nesąmoningai apgaudinėjamas.
“Galbūt pavienėse vaistinėse to nevyksta, bet mes puikiai žinome, kad vaistininkas kai kur turi savus prioritetus, kokius vaistus parduoti, kurių neparduoti. Jūs puikiai žinote, kad kai kuriose tinklinėse vaistinėse tokie žaidimai vyksta”, - argumentuoja patarėjas.
Štai ligoninių atstovai nediskutuoja, kodėl jie turi turėti atitinkamus priėmimo skyrius ar aparatūrą, kad gautų akreditavimo tarnybos licenciją. O vaistų prekybos įmonės kažkodėl įsivaizduoja, kad vaistinė yra paprasta pardavimo vieta. “Mes tvirtai laikysimės nuomonės, kad vaistinė yra farmacinės paslaugos teikimo vieta, kaip ligoninė yra gydymo vieta. Ir vaistinei reikalavimai negali būti tokie pat, kaip prekybos standartai. Dėl to kaip ir ligoninės, vaistinės turi atitikti labai daug reikalavimų”,- įsitikinęs M.Marcinkevičius.

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius:
- O monitoriai reikalingi tam, kad pacientas gautų pigesnį vaistą ir nebūtų sąmoningai ar galbūt nesąmoningai apgaudinėjamas.

Provincijos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkas Saulius Jasiulevičius:
- Darbas, kodiniu pavadinimu monitorius, yra eilinis didelis šūvis iš patrankos į žvirblį.
 

Algirdas Valentas, "Lietuvos sveikata"