Straipsniai

Nauja receptų išrašymo tvarka nepatenkinti tiek medikai, tiek vaistų gamintojai, tiek dalis politikų - jų manymu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaidrindama gydytojų ir pacientų santykius perlenkė, mat dabartinė tvarka panaikina gydytojo atsakomybę už paciento gydymo eigą.
Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį, prašydama pakeisti neseniai įsigaliojusį įsakymą dėl vaistų receptų rašymo ir išdavimo tvarkos, kai skiriami vaistai rašomi tik bendriniu veikliosios medžiagos pavadinimu. LGS atstovai tikina, kad šis teisės aktas parengtas nekompetentingai ir gali sukelti pavojų pacientų sveikatai bei gyvybei, nes juo vadovaudamasis gydytojas nebegalės kontroliuoti gydymo kokybės.

Išimtys
Anot LGS, vaistas yra gydytojo darbo priemonė ir tik gydytojas gali parinkti pacientui tinkamiausią. Tuo metu naujoji tvarka gydytojui draudžia bet kokia forma skatinti pacientą rinktis konkretų vaistą.
Medikų organizacijos atstovai teigia, kad kol gydytojui tenka atsakomybė už gydymo proceso rezultatą, jis privalo turėti galimybę kontroliuoti patį procesą. Tais atvejais, kai dėl paciento sveikatos ypatumų būtina skirti konkretų vaistinį preparatą, gydytojui turi būti suteikta teisė jį išrašant nurodyti preparato prekinį pavadinimą, sprendimą argumentuojant asmens sveikatos istorijoje.
Sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakymo pakeitime numatomos trys išimtys, kuomet leidžiama nurodyti prekinį pavadinimą: išrašant biologinius, taip pat - nekompensuojamus vaistus, kuriuos sudaro trys ar daugiau veikliųjų medžiagų, ir išrašant vaistus, dėl kurių skyrimo konkrečiam pacientui motyvuotą sprendimą priėmė gydytojų konsultacinė komisija.Tiesa, norint su- rinkti tokią komisiją gali prireikti nemažai laiko.
Gydytojų sąjunga taip pat tvirtina, kad naujoji tvarka vers pacientus dar daugiau konsultuotis su gydytojais dėl jų vartojamų vaistų, o tai tik didins eiles gydymo įstaigose.

Kaprizai
LSG rūpestis dėl gydytojo galimybės reguliuoti visą sveikimo procesą yra suprantamas, tačiau kalbėdama apie galimas naujos tvarkos įvedimo pasekmes, organizacija nutyli apie tokio ministerijos sprendimo priežastis.
Iš esmės galimybę reguliuoti visą gydymo procesą visų pirma atėmė ne ministerija, o patys gydytojai. Jau banalybe tapo istorijos apie medikų keliones į šiltuosius kraštus už farmacijos kompanijų pinigus ir pan.
Žinoma, to negalima taikyti visiems medikams, tačiau (mažos dalies) gydytojų piktnaudžiavimas paciento pasitikėjimu ir bejėgyste ligos akivaizdoje dažniausiai likdavo be atgarsio. Pačios medikų organizacijos patingėdavo ar tiesiog nenorėdavo kaskart viešai įvertinti tokių poelgių, taip ne tik neakivaizdžiai juos pateisindamos, bet ir demonstruodamos savireguliacijos stoką.
Kadangi toks pacientų teisių pamynimas ne visada joms atrodydavo svarbus reikalas, tą daryti apsiėmė ministerija, o iš viršaus nuleidžiama tvarka niekada nebus pati geriausia.
Pats LGS kreipimasis yra, švelniai tariant, gerokai pavėluotas, todėl jis skirtas ne tiek ministrui ir ministerijai, kiek visuomenei.
Nereikia būti politikos genijumi, idant suprastum, kad ministras nėra kaprizinga būtybė galinti kas savaitę kaitalioti savo įsakymus, juolab turint omenyje, kad tai savo žodžių atsiimti nemėgstantis R.Šukys. Todėl nekeista, kad ministerija į šį kreipimąsi atsiliepti nesiruošia, nors jame ir yra ką išgirsti, ir į ką reaguoti.  


 

Komentarai:
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas:
Priemonę, numatančią vaistų rašymą receptuose bendriniais pavadinimais, reikėjo arba įgyvendinti šiek tiek vėliau, arba apie ją reikėjo daugiau padiskutuoti.
- Neseniai savo apygardoje buvau susitikęs su gydytojais praktikais. Panikos ten niekas nekelia - gydytojai sako dirbsią ir taip, bet atsakomybę - bent morališkai - teks dalintis su vaistininkais.
Kiekvienas gydytojas turi patirties ir žmogui konkrečiu atveju gali rekomenduoti, kokie vaistai jam geriausiai tiktų. Šitas sprendimas jam neleis pasitelkti čia sukauptos patirties.
Jeigu įvedant antkainius reikėjo veikti ryžtingai ir mažiau paisyti įvairių suinteresuotų grupių spaudimo, šiuo atveju, manyčiau, nereikėjo taip skubėti. Galvoju, kad sprendimas yra perteklinis ir šiek tiek skubotas.

Etinių farmacijos kompanijų asociacijos direktorė Jolanta Dičkutė:
Ne vieną kartą sakėme, kad veiklioji medžiaga yra ne tas pats kas vaistas, kad yra įvairių situacijų, kuomet tinka tik tam tikras gydytojo parinktas vaistas.
- Naujai tvarkai nepalaikyti yra daugybė argumentų.
Šiuo metu viskas remiasi prielaidomis - neva tokia tvarka padės skaidrinti santykius tarp paciento ir gydytojo ir t.t. Ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius yra pažymėjęs, kad daugelis gydytojų dirba sąžiningai, o dėl kelių gydytojų keisti visą tvarką yra neadekvati priemonė. Galų gale yra monitoriai, kurie žmogui suteikia galimybę pasirinkti pigesnį preparatą, jeigu jis nenorės gydytojo paskirto vaisto.
Pritariu LGS pastebėjimui, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatyta, kad už gydymą atsakingas gydytojas, o dabar jis lieka neatsakingas už tai, ar žmogui kas nors atsitiks. Anksčiau galiojusi tvarka buvo gera ir ji yra daugelyje Europos šalių. Šiuo įsakymu numatomų permainų dydis nėra adekvatus permainos tikslams.

Vaistų gamintojų asociacijos direktorius Albertas Bertulis:
Mes šiai tvarkai nepritarėme ir nuo pat pradžių pasisakėme už tai, kad būtų palikta buvusioji , kada išrašomas bendrinis vaisto pavadinimas, tačiau paliekama galimybė skliausteliuose nurodyti ir firminį.
- Senoji tvarka yra gera tuo, kad už paciento gydymą lieka atsakingas gydytojas. Nors teigiama, kad vaistai, rašomi bendriniais pavadinimais, yra vienodi, tačiau taip nėra - jie skiriasi tiek sudedamosiomis dalimis, tiek forma. Todėl kiekvieną kartą pasirinkdamas pigesnį variantą pacientas gali gauti skirtingą preparatą, kuris jam gali veikti kiek kitaip nei tie vaistai, prie kurių jis pripratęs.
Dabar vaisto parinkimas nuo gydytojo krenta ant vaistininko, o mes puikiai žinome, kad vaistininkas yra suinteresuotas parduoti tą medikamentą, kuriam gamintojas tuo momentu yra pritaikęs nuolaidą ir t.t.
 

Tomas Andriukonis, "Lietuvos sveikata"