Straipsniai

Vaistų prieinamumo gerinimo ir jų kainų mažinimo plano vykdymas, po truputį ima įsibėgėti ir susiduria su rimtomis, tačiau iš anksto nuspėjamomis problemomis. Prezidentei paraginus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Seimui pirmiausiai ruošiasi teikti bene daugiausiai aistrų keliančią plano priemonę, numatančią nustatyti maksimalius nekompensuojamųjų receptinių vaistų didmeninės bei mažmeninės prekybos antkainius.

Ministerija žengia kaire
Pagrindinis besipriešinančiųjų antkainių “lubų” nustatymui argumentas - valstybės kišimasis iškreips rinką bei konkurencijos sąlygas, todėl visų pirma reikia skatinti ir puoselėti konkurenciją, kuri jau savaime sureguliuos taip, kaip geriausia pirkėjui. Tačiau ministerijos manymu, Lietuvoje farmacijos rinka yra iškreipta, todėl šitokia rinkos savireguliacija pasitikėti neverta. Nors SAM ir vadovauja liberalas, tačiau krizės (kurią, beje, sukėlė per didelis liberalumas finansų sektoriuje) metu ministerija renkasi kitokią, galima sakyti, kiek socialistiškesnę poziciją.
Ministro patarėjo bei Vaistų ir prieinamumo gerinimo ir jų kainų mažinimo plano vėliavnešio Martyno Marcinkevičiaus tvirtinimu, vaistai yra specifinė prekė, nelygintina su kitomis prekių grupėmis (padangomis, darbužiais, kosmetika ir t.t.), nes pacientas turi vartoti jam paskirtą vaistą ir jis negali to atidėti neribotam laikui. Be to, vaistų kainų augimas ypač skaudžiai paliečia socialiai pažeidžiamiausias gyventojų grupes, o kadangi laisva konkurencija nesudaro geriausių sąlygų pirkėjui, reikia tai padaryti iš šalies įsikišus valstybei. Jei toks siūlymas įsigaliotų, ministerija be politinių dividendų, gautų ir konkretesnę naudą - sumažėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos vaistams.

Institucijos žengia dešine
Tačiau nepaisant SAM užmojų ir ryžto, vaistų antkainių ribojimo politikai pritarimo nerodo kitos - buvusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) direktoriaus Remigijaus Šimašiaus vadovaujama Teisingumo bei Ūkio - ministerijos. Ši priemonė tinkama neatrodo ir Saulėtekio komisijai.
Neaišku ir tai, kaip antkainių ribojimo iniciatyvai seksis Seime. Dar rengiant vaistų planą, Seimo Sveikatos reikalų komitetas, be kitų pataisų, siūlė iš jo išbraukti būtent šį, “lubas” numatantį punktą. Į visus pasiūlymus, išskyrus pastarąjį, ministerija atsižvelgė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas mano, kad antkainių “lubų” nustatymas gali paskatinti mažų kaimo ir miestelių vaistinių bankrotus, nes jos dėl savo mažos apyvartos yra priverstos prekiauti vaistais su didesniais antkainiais. Įstatymo projektui pasiekus komitetą, anot A.Matulo, pirmiausia būtų kalbamasi su tokių vaistinių atstovais ir žiūrima, kaip juos paveiks ministerijos siūlomas sprendimas.
Ir nors valstybės kišimasis į laisvąją rinką komiteto pirmininkui neatrodo racionalus veiksmas, jis sutinka, kad situacija Lietuvos farmacijos rinkoje yra iškreipta.

 

Argumentai prieš
Vaistų pardavėjų manymu, siūloma įstatymo pataisa yra netinkama dėl dvejopo pobūdžio priežasčių - visų pirma tai neatitiktų kai kurių Europos Sąjungos (ES) direktyvų; antra, tai gali turėti neigiamų pasekmių visuomenei, t.y. didmeniniai ir mažmeniniai vaistų pardavėjai, susimažinę antkainius iki nustatytos ribos, šį sumažėjusį pelną (ar, žvelgiant iš jų pusės, - patirtą nuostolį) kompensuos didindami kainas tų vaistų, kurių antkainiai iki tol nesiekė “lubų”.  
Kai kurie vaistų pardavėjai siūlo kartu su antkainių nustatymu riboti ir vaistų gamintojų kainas. Tarsi įgyvendinus tokį pasiūlymą (M.Marcinkevičiaus tvirtinimu, plane atskirai nustatyta visa grupė priemonių ir vaistų gamintojams), atkristų visos anksčiau vardytos blogybės.
Vaistų prekybininkai kreivai žiūri į vaistų gamintojus, esą pastariesiems šis planas yra naudingiausias ar bent mažiausiai kenksmingas. Panašią nuomonę buvo išsakęs ir A.Matulas, kuris dėl vaistų plane esančių nuostatų netgi įtarė ministeriją nepriimtinais ryšiais su vaistų gamintojais.

Argumentai už
Iš farmacijos rinkos dalyvių būtent vaistų gamintojai palaiko šią SAM iniciatyvą. Pagal Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) direktorės Jolantos Dičkutės pateiktus duomenis, vaistų pardavėjams nevertėtų labai dramatizuoti padėties, nes receptiniai nekompensuojamieji vaistai užima palyginti mažą - 13,7 proc. - farmacijos rinkos dalį.
O ir pačios vaistinės neturėtų blogai gyventi, mat nuo 2002 m. panaikinus nekompensuojamųjų vaistų kainodaros reguliavimą, vaistinių skaičius per šešerius metus šoktelėjo daugiau nei dukart - nuo 785 2002 m. iki 1515 2008 m. Ir nors Lietuvos vaistinėse (dėl didesnės jų koncentracijos) aptarnaujama mažiau žmonių nei Latvijoje ar Estijoje, tačiau vidutinė vaistinės apyvarta Lietuvoje buvo 3,9 proc. mažesnė nei Estijoje bei 13,1 proc. didesnė nei Latvijoje.
Lietuvos vaistų pardavėjų nedžiugina ir EFA atliktas nekompensuojamųjų receptinių vaistų kainų Estijoje ir Lietuvoje  palyginimas. Pagal jį, 9 iš 10 atvejų, vaistų kainos Estijoje yra mažesnės nei Lietuvoje. Dar įdomiau yra tai, kad 6 iš 10 atvejų, mažmeninė vaistų kaina Estijoje vaistinėse buvo mažesnė nei Lietuvos didmenininkų siūloma kaina už tą patį vaistą. Taigi, vaistų pardavėjai dar turi kur pasispausti.
 

Straipsnis publikuotas „Lietuvos sveikata“